Birželį cukinijos darže pagaliau „atsibunda“ ir ima sparčiai auginti lapus. Atrodytų, tegu krūmas auga, gamta pati viskuo pasirūpins. Tačiau dažnai nutinka kitaip: lapai didžiuliai, krūmas užima pusę daržo, o pačių cukinijų – vos viena kita ir tos pasislėpusios. Kad augalas nešvaistytų visų jėgų „žaliai masei“, o susitelktų į žiedus ir vaisius, birželį verta atlikti paprastą procedūrą – nugnybimą.
Cukinija iš prigimties – savotiškas „egoistas“. Jei jos nekontroliuosite, ji leis ilgus ūglius ir augins didžiulius, skėtį primenančius lapus, kurie uždengia krūmo centrą nuo saulės. Nugnybimas atveria krūmo centrą, kur dažniausiai formuojasi žiedai. Saulė pasiekia užuomazgas, todėl vaisiai auga greičiau. Be to, taip atveriamas priėjimas žiedams naudingiems vabzdžiams apdulkintojams.
Jei auginamos krūminės cukinijos, pagrindinio stiebo nugnybti nereikia. Visos procedūros esmė – „palengvinti“ augalą. Birželį, kai krūmas jau sustiprėjęs, pašalinkite 2–3 didžiausius lapus pačiame centre. Rinkitės tuos, kurie labiausiai užstoja žiedus. Aštriu peiliu arba sekatoriumi juos nupjaukite kuo arčiau pagrindo. Tai paskatins naujų užuomazgų formavimąsi.
Jei auginamos vijoklinės (šliaužiančios) cukinijos, taktika kitokia. Kai pagrindinis stiebas pasiekia maždaug 1 metro ilgį, jo viršūnę galima nugnybti – nulaužti patį galiuką. Taip augalas bus paskatintas leisti šoninius ūglius, o būtent ant jų paprastai formuojasi žymiai daugiau moteriškų žiedų, iš kurių ir užauga vaisiai.
Ryto metas – geriausias pasirinkimas. Nugnybimą ar lapų šalinimą reikėtų atlikti saulėtą rytą. Tuomet dienos metu pjūvio vietos spėja apdžiūti, tarsi „užsitraukti plutele“, ir į jas mažiau patenka infekcijų bei puvinį sukeliančių mikroorganizmų.
Laikantis šių paprastų taisyklių, cukinijos derės gausiai ir be ilgesnių pertraukų iki pat rudens – krūmai bus tvirtesni, o derlius gali net padvigubėti.
