Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja sako, kad sprendimas atšaukti sankcijas baltarusiškų trąšų tranzitui tik sustiprintų Minsko režimo šantažą prieš Lietuvą ir kitas regiono valstybes.
„Manau, visada gali kilti pagundų grįžti prie business as usual (liet. verslas kaip įprastai) prekybos su (Aliaksandru – ELTA) Lukašenka, (…) bet turime mąstyti strategiškai – Lukašenka nenori gerų santykių su Lietuva, jam tiesiog reikia pinigų represijoms, karui prieš Ukrainą, siekiant tarnauti Rusijai, ištrinti viską, kas yra baltarusiško“, – žurnalistams Seime pirmadienį sakė Baltarusijos opozicijos lyderė.
„Jeigu sankcijos bus atšauktos, tai tik sustiprins Lukašenką – tai sustiprins šantažą ir grasinimus prieš Lietuvą, Lenkiją ir Ukrainą, todėl prašau drąsių Lietuvos žmonių, kurie žino, kiek kainuoja laisvė, (išlaikyti sankcijas – ELTA), (…) nes prarasti demokratiją yra taip lengva, o ją susigrąžinti nėra taip paprasta“, – sakė S. Cichanouskaja.
Apie galimą sankcijų Baltarusijos trąšoms panaikinimą Lietuvoje diskutuojama po to, kai Vilnių atkurti ryšius su Minsku paskatino Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) specialusis pasiuntinys Baltarusijoje Johnas Coaleʼas, apie tai jis kalbėjo interviu LRT.
JAV pasiuntinys pažymėjo manantis, kad turėtų būti sudarytos galimybės per Lietuvą gabenti baltarusiškas kalio trąšas.
Seimo pirmininkas, socialdemokratas Juozas Olekas kartojo, kad sankcijų Baltarusijos trąšoms galiojimas buvo pratęstas ES lygiu, bendrija laikosi vieiningos pozicijos.
„Mes laikomės Europos Sąjungos (ES) sutartų ir priimtų sankcijų. Yra labai aiškus europinio lygmens sprendimas dar metams ir tos sankcijos yra taikomos. Kalbėsimės su pagrindiniais savo sąjungininkais. Yra labai daug klausimų, kur mes randame sutarimą ir suprantame vieni kitus“, – žurnalistams teigė jis.
Premjerė Inga Ruginienė naujienų portalui LRT sakė, kad Lietuva svarstytų pasiūlymą susitikti su Baltarusijos atstovais viceministrų lygmeniu, jei Minskas įvykdytų Vilniaus keliamas sąlygas dėl sustabdytų kontrabandinių balionų skrydžių ir migrantų srautų, visų Baltarusijoje sulaikytų vilkikų grąžinimo be jokių mokesčių.
Prezidentas Gitanas Nausėda tikino, jog dialogas su Baltarusija galimas tik tuomet, kai Baltarusija parodys realų norą puoselėti kaimyniškus santykius bei nekels grėsmių Lietuvai. Tuo metu trąšų klausimas, pasak šalies vadovo, yra sprendžiamas europiniu lygmeniu.
Praėjusią savaitę derybose Minske dalyvavęs specialusis JAV pasiuntinys J. Coaleʼas pranešė, kad Vašingtonas atšaukia sankcijas Baltarusijos bankui „Belinvestbank“ ir Plėtros bankui, taip pat šalies Finansų ministerijai, trąšų kompanijoms, tarp kurių – ir „Belaruskalij“.
Minsko režimas į laisvę taip pat paleido 250 politinių kalinių.
Buvusio JAV prezidento Joe Bideno administracija sankcijas Baltarusijos kalio trąšoms įvedė 2021 m. – praėjus metams po Baltarusijos prezidento rinkimų, kuriuos neteisėtai laimėjo Aliaksandras Lukašenka.
2022 m. sankcijas baltarusiškoms trąšoms pritaikė ir ES. Tuo metu Lietuvos valstybinė įmonė „Lietuvos geležinkeliai“ sutartį dėl trąšų tranzito nutraukė pagal 2022 m. priimtą Vyriausybės sprendimą, kuriame teigiama, jog „Belaruskalij“ kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Iki tol tranzitas turėjo vykti iki 2023-iųjų pabaigos.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.
