Bulgarijos žemės ūkio ministras atskleidžia ES paramos aferas: kaip milijonai eurų nusėda sukčių kišenėse?
Bulgarios laikinasis žemės ūkio ministras Ivanas Hristanovas teigia skubantis imtis kovos su įsišaknijusia korupcija, susijusia su ES žemės ūkio subsidijomis, maisto saugos patikromis ir organizuoto nusikalstamumo tinklais.
Ministras pripažįsta, kad jo padėtis nėra patogi: jis neturi nei ilgo laiko, nei aiškaus rinkėjų mandato. Vis dėlto, bent keliems mėnesiams turėdamas realius valdžios svertus, jis tikina žinantis, kaip jais pasinaudoti.
„Mes čia neatėjome su svajone. Mes atėjome su planu“, – sakė I. Hristanovas.
Jo planas remiasi ne tik įprastais teisėsaugos instrumentais, tokiais kaip auditai ar kreipimasis į prokuratūrą. Ministras taip pat siekia viešumo ir visuomenės spaudimo: pastarosiomis savaitėmis jis transliavo patikrinimus tiesiogiai, „Facebook“ platformoje pristatė būsimus skundus dėl galimos korupcijos ir skelbė vaizdo įrašus, kuriuose įvardijo galimas subsidijų sukčiavimo schemas.
„Kartais žiniasklaidos dėmesys yra galingesnis už įstatymo pakeitimą. Kai visi stebi, tampa daug sunkiau viską apsukti atgal“, – teigė ministras.
I. Hristanovas buvo paskirtas vasario 18 dieną laikinojoje vyriausybėje, kuri turi atvesti Bulgariją prie pirmalaikių rinkimų. Jo teigimu, net ir trumpas laikotarpis yra pakankamas, kad būtų atnaujinti tyrimai, kuriuos ankstesnės valdžios buvo palikusios stalčiuose.
„Jei negalime užbaigti visų bylų, galime bent jau pastatyti jas į tokią padėtį, kur rezultatas taptų neišvengiamas“, – sakė jis.
Bulgarija jau daugelį metų minima tarp labiausiai su korupcija susiduriančių Europos Sąjungos valstybių. Šalyje nuolat skamba kaltinimai, kad politiniai ir verslo tinklai pasisavina nacionalines bei ES lėšas.
I. Hristanovas plačiau išgarsėjo 2022 metais, kai būdamas žemės ūkio viceministru reformų siekusioje vyriausybėje atkreipė dėmesį į Kapitano Andreevo kontrolės punktą – vieną judriausių sausumos sienos kirtimo vietų, jungiančių ES ir Turkiją. Tuomet jis tvirtino, kad šis punktas faktiškai buvo virtęs „privačia siena“, o maisto saugos patikras vykdė privati laboratorija, siejama su nusikalstamais interesais.
Jis inicijavo patikrinimus ir tyrimus, tačiau vyriausybė netrukus subyrėjo, o pradėta veikla liko neužbaigta. Nors, pasak ministro, nuo 2022 metų kontrolė sustiprėjo, kontrabandos ir prekybos žmonėmis ar prekėmis tinklai, jo vertinimu, vis dar veikia.
Šį kartą planuojamas griežtesnis spaudimas apima ne tik pasienio kontrolę. Pareigūnai peržiūri subsidijų paraiškas, susijusias su tuo, ką ministras apibūdina kaip „laukus, kurių niekada nebuvo“ ir „gyvūnus, kurių niekada nebuvo“. Taip pat vėl prisimenamas vadinamasis „svečių namų“ skandalas, kai ES kaimo plėtros lėšos esą buvo panaudotos privačioms viloms, siejamoms su politiškai įtakingais asmenimis.
Po smulkiųjų gamintojų skundų, kad iš jų galėjo būti reikalaujama „apsaugos“ mokesčių, dėmesys krypsta ir į maisto saugos inspektorius.
Kalbama apie dideles sumas: nuo Bulgarijos įstojimo į ES 2007 metais šalis pagal Bendrąją žemės ūkio politiką gavo gerokai daugiau nei 10 mlrd. eurų. Dabartiniam finansavimo ciklui iki 2027 metų skirta dar 5,6 mlrd. eurų.
Europos prokuratūra, tirianti sukčiavimą ES lėšomis, jau nagrinėja daugiau kaip 70 su žemės ūkiu susijusių bylų Bulgarijoje. I. Hristanovas sako, kad jo ministerija ruošia dar kelias dešimtis atvejų perdavimui tyrėjams.
„Turėdami daugiau laiko, bylų turėtume šimtais“, – sakė jis.
Vis dėlto ne visi tiki, kad laikinoji vyriausybė, kuri dirbs tik iki naujos administracijos suformavimo, gali pasiekti esminių proveržių. Teisininkė ir tyrėja Radosveta Vasileva teigia, kad ministro galimybes riboja politiškai kontroliuojamos institucijos, kurios esą išlieka sunkiai paveikiamos per trumpą laiką.
Kiti mano, kad net ir trumpas mandatas gali būti prasmingas. Bulgarijos organizacijos „Anti-Corruption Fund“ atstovė Lora Georgieva sako, jog ministras gali iškelti į viešumą neteisėtas praktikas, pakeisti kompromituotus pareigūnus ar perduoti medžiagą prokuratūrai ir ES tyrėjams. Jei bylos pasiekia šį lygmenį, ateities vyriausybėms jas ignoruoti tampa sudėtingiau.
Pats I. Hristanovas, 2023 metais pasitraukęs iš centristinės partijos ir įkūręs antikorupcinį judėjimą „Edinenie“, socialinius tinklus pavertė nuolatine tyrimų kronika. Jo asmeninėje „Facebook“ paskyroje, kurią seka daugiau kaip 120 tūkst. žmonių, jis skelbia trumpus vaizdo pareiškimus apie naujas bylas, aiškina galimas korupcijos schemas ir dalijasi televizijos interviu ištraukomis.
Patikrinimus ministras dažnai pateikia kaip kelionės dienoraščio stiliaus įrašus – filmuojamus pakeliui ar prie regioninių įstaigų. Kartais jis ragina sekėjus dalintis įrašais, o dokumentus ir skundus, pateiktus prokuratūrai, užsimena dar prieš oficialius pranešimus. Pasak jo, taip institucijoms tampa sunkiau tyliai „numarinti“ bylas.
Bulgarijoje korupcijos skandalai ne kartą kurstė politinį nestabilumą. Kritikai tvirtina, kad oligarchiniai tinklai išlaiko įtaką teisėsaugai, žiniasklaidai ir daliai valstybės aparato, o ES finansavimas neretai tampa patronažo šaltiniu.
Paskutinė didesnė politinė krizė kilo 2025 metų pabaigoje, kai protestai privertė tuometinį ministrą pirmininką atsistatydinti, o šalyje buvo sudarytas laikinasis kabinetas, prižiūrintis dar vienus pirmalaikius rinkimus.
Opozicijos atstovai ragino I. Hristanovą trauktis, kaltindami jį ministerijos politizavimu ir kasdienių žemės ūkio klausimų apleidimu. Jis šiuos kaltinimus atmeta.
„Man belieka tik juoktis“, – teigė ministras.
Jo žodžiais, kova yra platesnė nei viena ministerija ar vieni rinkimai.
„Jei Bulgarija nori pasivyti likusią Europą, turime tapti šalimi, kurioje korupcija yra išimtis, o ne sistema“, – sakė I. Hristanovas.
