Brangi kamera nepadės: sužinokite, kodėl vaizdo įrašuose atrodote neprofesionaliai
Dažnai manoma, kad sėkmingas vaizdo įrašas priklauso tik nuo geros kameros ir kokybiško montažo. Tačiau net ir brangiausia technika nepadės, jei žmogus prieš kamerą jausis nepatogiai, o jo išvaizda blaškys žiūrovo dėmesį nuo pagrindinės žinutės.
Video rinkodaros strategas ir „Mačiukas Media“ įkūrėjas Eugenijus Mačiukas pabrėžia, kad pasiruošimas filmavimo dienai yra ne mažiau svarbus nei pats filmavimas. Tai nėra vien stiliaus ar estetikos klausimas – tinkamas pasirengimas tiesiogiai veikia pasitikėjimą savimi, ramybę prieš kamerą ir galutinį vaizdo rezultatą.
Pasak E. Mačiuko, filmuojami žmonės dažniausiai jaudinasi ne dėl kameros, o dėl savęs: kaip atrodys, ar nesijaus nepatogiai, ar neatrodys dirbtinai. Tokios abejonės yra visiškai natūralios ir būdingos net patyrusiems profesionalams, tačiau jas galima suvaldyti dar iki atvykstant į filmavimo vietą.
Didelę reikšmę vaizdo įraše turi apranga – ji ne tik kuria estetinį vaizdą, bet ir padeda valdyti žiūrovo dėmesį. Netinkamai parinkti drabužiai gali blaškyti, o tinkami – išryškinti veidą, emocijas ir sustiprinti perduodamą žinutę.
Vienas svarbiausių aspektų – spalvų kontrastas su fonu. Jei filmavimas vyksta tamsiame fone, rekomenduojama rinktis šviesesnius drabužius, kurie aiškiai atskirs žmogų nuo aplinkos. Šviesiame fone, pavyzdžiui, biure su baltais baldais, geriau tinka tamsesni, sodresni tonai, tokie kaip tamsiai mėlyna, bordo ar pilka – jie suteikia solidumo ir vizualinio „svorio“.
Strategas perspėja, kad nepasitarus dėl filmavimo vietos galima padaryti elementarių klaidų. Jei žmogus ateina apsirengęs baltai į šviesią aplinką, ekrane jis gali atrodyti tarsi „kalbanti galva“ be aiškaus silueto, o tai sukuria neprofesionalų įspūdį.
Svarbus ir audinių pasirinkimas, nes kamera dažnai „mato“ daugiau nei plika akis. Smulkūs raštai, tokie kaip siauri dryželiai ar smulkūs langeliai, gali ekrane pradėti mirgėti, o glamžūs audiniai atrodyti netvarkingai. Todėl patariama vengti lengvai besiglamžančių baltų marškinių ir rinktis standesnius audinius, pavyzdžiui, medvilnės ir sintetikos mišinius ar vilną, kurie geriau išlaiko formą.
Filmavimo metu neretai suintensyvėja prakaitavimas, ypač esant stresui ar stipriam apšvietimui. Tai natūrali organizmo reakcija, tačiau ji neturėtų būti matoma žiūrovui. E. Mačiukas rekomenduoja vilkėti švarką, kuris ne tik suteikia oficialumo, bet ir padeda paslėpti prakaito dėmes, taip pat vengti aptemptų sintetinių drabužių ir visuomet turėti atsarginį drabužių komplektą.
Dažnai pamirštama ir garso svarba. Prisegami mikrofonai reikalauja tinkamos aprangos, todėl verta iš anksto apgalvoti, kur jie bus tvirtinami. Vyrams tam puikiai tinka marškinių apykaklė, kaklaraištis ar švarko atvartas, o moterims – standžios palaidinės arba švarko kraštas. Taip pat rekomenduojama vengti masyvių papuošalų, kurie gali trintis į mikrofoną ir sukelti pašalinį triukšmą.
Pasiruošimas filmavimui apima ne tik išvaizdą, bet ir savijautą. Geras miegas yra bene geriausias „makiažas“, nes neišsimiegojęs žmogus atrodo pavargęs, paburkęs ir mažiau energingas. Jei jaučiamas nerimas, verčiau rinktis raminančią arbatą, o alkoholio prieš filmavimą vengti, nes jis dehidratuoja organizmą.
Plaukų tvarkymas taip pat svarbus – jei planuojamas kirpimas ar dažymas, jį rekomenduojama atlikti likus kelioms dienoms iki filmavimo. Rankos ir nagai neturėtų būti pamiršti, nes gestikuliacija yra natūrali kalbėjimo dalis ir dažnai patenka į kadrą. Tvarkingas manikiūras suteikia pasitikėjimo, net jei žiūrovas to sąmoningai nepastebi.
Filmavimo dieną verta rinktis lengvą maistą, kuris suteikia energijos, bet neapsunkina, ir saikingai vartoti kavą, nes per didelis kofeino kiekis gali sukelti drebulį ar padidinti nerimą. Taip pat patariama nenaudoti naujų kosmetikos priemonių, kad būtų išvengta netikėtų alerginių reakcijų.
Studijos apšvietimas sausina odą, todėl naudinga turėti lūpų balzamą ar rankų kremą. Lengvas fizinis aktyvumas ryte padeda „prabudinti“ kūną, tačiau intensyvių treniruočių geriau vengti, kad netrūktų energijos filmavimo metu.
E. Mačiukas atkreipia dėmesį ir į dažną, bet retai aptariamą problemą – pūslelinę, kuri neretai pasireiškia dėl streso. Pajutus pirmuosius simptomus, svarbu nedelsti ir imtis priemonių, nes vaizdo įraše jos paslėpti praktiškai neįmanoma.
Galiausiai svarbiausia taisyklė – bendrauti su filmavimo komanda. Jei kažkas kelia diskomfortą ar nerimą, apie tai reikia pasakyti. Profesionalų tikslas yra padėti jaustis gerai ir parodyti žmogų kuo palankesnėje šviesoje.
Apibendrindamas E. Mačiukas pabrėžia, kad filmavimas yra komandinis darbas, tačiau pasiruošimas – apranga, poilsis ir nusiteikimas – yra pamatas, nuo kurio prasideda sėkmė. Kai žmogus žino, kad yra pasiruošęs, baimė užleidžia vietą užtikrintumui, charizmai ir autentiškam ryšiui su auditorija. Būtent tai ir yra sėkmingo vaizdo rinkodaros sprendimo esmė.
