Sportinė avalynė šiandien žengia į naują ambicijų erą. Gamintojai nebenori apsiriboti vien patogumo ar našumo pažadais. Pavyzdžiui, kai kurie prekių ženklai teigia, kad jų batai gali aktyvinti smegenų veiklą, sustiprinti jutiminį aplinkos suvokimą ir net pagerinti susikaupimą, stimuliuodami pėdų padus.
„Tyrinėdami suvokimą, dėmesį ir jutiminį grįžtamąjį ryšį, mes naujais būdais pasitelkiame ryšį tarp smegenų ir kūno“, – teigia vienos didžiausių sportinės avalynės bendrovių vyriausiasis mokslo vadovas Matthew Nurse. – „Svarbu ne tik bėgti greičiau – svarbu jaustis labiau čia ir dabar, susikaupusiam ir atsparesniam.“
Panašius pažadus žada ir kiti gamintojai. Siūlomi vadinamieji „neurovidpadžiai“, specialios kojinės ir kita jutiminė avalynė, kuri esą skirta nervų sistemos stimuliacijai.
Idėja skamba įtikinamai: pėdose gausu jutiminių receptorių, tad kyla klausimas – ar jų stimuliavimas iš tiesų gali aštrinti protą?
Smegenų veiklą tiriantys neurochirurgai pažymi, kad neurologijos mokslas čia piešia kur kas sudėtingesnį ir mažiau dramatišką vaizdą, nei dažnai sufleruoja rinkodara.
Stiprūs ryšiai tarp pėdų ir smegenų
Pėdų padai turi tūkstančius mechanoreceptorių, kurie fiksuoja spaudimą, vibraciją, paviršiaus tekstūrą ir judesį.
Signalai iš šių receptorių keliauja periferiniais nervais į nugaros smegenis, o vėliau – į smegenų sritį, vadinamą somatosensorine žieve. Joje kuriamas ir palaikomas viso kūno jutimų „žemėlapis“. Pėdos šiame žemėlapyje užima gana didelę dalį – tai atspindi jų reikšmę pusiausvyrai, laikysenai ir judėjimui.
Avalynė taip pat veikia propriocepciją – smegenų gebėjimą tiksliai žinoti, kur erdvėje yra kūno dalys. Propriocepcija remiasi informacija iš raumenų, sąnarių ir sausgyslių. Kadangi laikysena ir judesiai glaudžiai susiję su dėmesiu ir sujaudinimo (budrumo) lygiu, jutiminio grįžtamojo ryšio iš pėdų pokyčiai gali paveikti, kaip stabiliai, budriai ar „įsižeminusiu“ žmogus jaučiasi.
Štai kodėl neurologai ir kineziterapeutai itin daug dėmesio skiria avalynei pacientams, turintiems pusiausvyros sutrikimų, periferinės neuropatijos ar eisenos problemų. Keičiant jutiminę informaciją, galima keisti ir žmogaus judėjimo būdą.
Vis dėlto judesių paveikimas nėra tas pats, kas pažintinių funkcijų pagerinimas.
Minimalistiniai batai ir jutiminis sąmoningumas
Minimalistinė avalynė – batai su plonesniu padu ir didesniu lankstumu – leidžia smegenis pasiekti daugiau informacijos apie prisilietimą ir kūno padėtį, palyginti su stipriai amortizuotais batais.
Laboratoriniai tyrimai rodo, kad sumažinus amortizaciją žmogus gali geriau suvokti, kur tiksliai deda pėdą ir kada ši liečia žemę. Kai kuriais atvejais tai padeda pagerinti pusiausvyrą ar eisenos stabilumą.
Tačiau daugiau jutimų nereiškia automatiškai geriau. Smegenys nuolat filtruoja jutiminę informaciją, atsirinkdamos, kas naudinga, ir slopindamos tai, kas blaško. Žmonėms, nepratusiems prie minimalistinės avalynės, staigus jutimų srauto padidėjimas gali net padidinti pažintinę apkrovą – dėmesys nukreipiamas į pėdas, o ne išlaisvinamas kitai veiklai ar susikaupimui.
Jutiminė stimuliacija gali sustiprinti sąmoningą dėmesį kūnui, tačiau egzistuoja riba, už kurios jutimai virsta triukšmu.
Ar batai gali pagerinti susikaupimą?
Kalbant apie susikaupimo gerinimą, neuromokslas išlieka ypač skeptiškas.
Jutiminiai signalai iš pėdų aktyvina somatosensorines smegenų sritis. Tačiau pats smegenų aktyvumo padidėjimas dar nereiškia geresnių pažintinių funkcijų.
Dėmesys, susikaupimas ir vadinamosios vykdomosios funkcijos priklauso nuo sudėtingų, išsklaidytų nervinių tinklų, apimančių įvairias smegenų sritis, tokias kaip prefrontalinė žievė, momeninis skiltis, gumburas (talamus). Be to, šios funkcijos glaudžiai susijusios su neuromediatoriais – pavyzdžiui, dopaminu ir noradrenalinu.
Šiuo metu trūksta patikimų įrodymų, kad pasyvi pėdų stimuliacija – tekstūruoti padai, naujos formos amortizacinės putos ar subtilūs mechaniniai elementai – galėtų reikšmingai pagerinti susikaupimą sveikiems suaugusiesiems.
Kai kurie tyrimai rodo, kad lengvas jutiminis dirginimas gali šiek tiek padidinti budrumą tam tikrose specifinėse grupėse – pavyzdžiui, vyresnio amžiaus žmonėms, lavinantiems pusiausvyrą, ar tiems, kurie reabilituojasi po jutimų praradimo. Tačiau šie poveikiai paprastai yra nedideli ir stipriai priklauso nuo konteksto.
Apibendrinant galima teigti: stipresnis jutimų pojūtis dar nereiškia, kad smegenų dėmesio sistemos veikia geriau.
Įsitikinimai, lūkesčiai ir „įkūnytas“ mąstymas
Nors batai gali tiesiogiai ir nepaveikti pažintinių funkcijų, tai nereiškia, kad žmonių pasakojami psichologiniai efektai yra išgalvoti.
Įsitikinimai ir lūkesčiai medicinoje vaidina itin svarbų vaidmenį. Placebo efektai ir jų įtaka suvokimui, motyvacijai bei rezultatams yra gerai dokumentuoti neuromoksluose. Jei žmogus tiki, kad tam tikra avalynė pagerina jo susikaupimą ar našumą, vien šis tikėjimas gali pakeisti elgesį ir pojūčius – kartais tiek, kad tai tampa išmatuojama.
Vis daugiau dėmesio sulaukia ir vadinamoji įkūnyta kognicija – idėja, kad kūno būsena daro tiesioginę įtaką mąstymui ir emocijoms. Laikysena, judesys ir fizinis stabilumas gali formuoti nuotaiką, pasitikėjimą savimi ir subjektyvų „proto aiškumo“ pojūtį.
Avalynė, kuri pakeičia, kaip žmogus stovi ar juda, gali netiesiogiai paveikti, kaip susikaupusiu jis jaučiasi, net jei objektyviai negerina pažintinių funkcijų.
Galiausiai būtent tikėjimas, kad produktas suteikia pranašumą, dažnai ir yra stipriausias jo „poveikis protui“.
Kur išsiskiria mokslas ir rinkodara?
Problema slypi ne tame, ar avalynė veikia nervų sistemą – ji ją veikia. Esminis klausimas yra tikslumas. Kai įmonės skelbia, kad jų batai yra „protą keičiantys“, dažnai suplakama subtili, bet labai svarbi skirtis tarp jutiminės moduliacijos ir tikro pažintinių funkcijų pagerinimo.
Neuromokslas patvirtina, kad batai gali pakeisti jutiminį grįžtamąjį ryšį, laikyseną ir judėjimą. Tačiau jis nepagrindžia teiginių, kad avalynė gali patikimai pagerinti susikaupimą ar dėmesį plačiajai populiacijai. Jei batai išties sukeltų stiprius pažintinius pokyčius, šie efektai būtų aiškiai išmatuojami, lengvai pakartojami ir nuosekliai patvirtinami tyrimais. Kol kas taip nėra.
Avalynė gali pakeisti tai, kaip jaučiamės savo kūne, kaip judame erdvėje ir kaip sąmoningai išgyvename fizinę aplinką. Šie pokyčiai gali paveikti pasitikėjimą savimi, komfortą ir aplinkos suvokimą – visa tai svarbu mūsų kasdieniam patyrimui.
Vis dėlto reikšmingiausi „protą keičiantys“ efektai, susiję su fiziniu aktyvumu, vis dar kyla iš nuoseklaus judėjimo, treniruočių, miego ir sąmoningo dėmesio lavinimo – o ne vien iš jutiminės stimuliacijos. Avalynė gali pakeisti kelionės pojūtį, tačiau vargu ar iš esmės perrašys jos tikslą.
