Vertėtų manyti, kad telefoniniai sukčiai jau seniai pasiekė savo ribas. Tačiau realybė rodo priešingai – jų metodai nuolat keičiasi, o technologijos leidžia apgaulę pateikti vis įtikinamiau.
Pastaruoju metu specialistai pastebi naują tendenciją. Sukčiai vis dažniau naudoja lietuvių kalbą, pasitelkia automatinius skambučius ir net dirbtinio intelekto sukurtus vaizdus ar balsus.
Bankų ir saugumo ekspertų teigimu, dauguma žmonių vis dar praranda pinigus dėl vienos paprastos klaidos – pasiduoda skubėjimui ir įsitraukia į pokalbį su sukčiais.
Nauja telefoninių sukčių taktika
Pastaraisiais mėnesiais Lietuvoje pastebima nauja telefoninio sukčiavimo schema. Gyventojai pirmiausia sulaukia automatinio skambučio, kuriame pranešama, kad netrukus su jais susisieks darbuotojas.
Skambučio metu dažnai pasigirsta lietuviškas įrašas, kuris ragina nepadėti ragelio. Po kelių sekundžių žadama, kad pokalbį perims kitas darbuotojas.
Tokia taktika pasirinkta neatsitiktinai. Anksčiau gyventojai buvo raginami nekalbėti su rusakalbiais sukčiais, todėl dabar nusikaltėliai bando sukurti didesnį pasitikėjimą įterpdami lietuviškus pranešimus.
Specialistai pabrėžia, kad toks skambutis beveik visada reiškia sukčiavimo bandymą. Lietuvoje nėra institucijų ar įmonių, kurios klientams skambintų tokiu būdu ir prašytų laukti kito darbuotojo.
Lietuviai viliojami dirbti sukčių centruose
Dar viena pavojinga tendencija – lietuvių verbavimas dirbti sukčių centruose užsienyje. Tokie pasiūlymai dažniausiai platinami per įdarbinimo agentūras arba socialinius tinklus.
Žmonėms žadamas didelis atlyginimas ir darbas klientų aptarnavimo srityje. Tačiau realybėje tokie centrai dažnai veikia kaip organizuotos sukčiavimo grupės.
Pasitaiko atvejų, kai atvykę darbuotojai praranda dokumentus, negali laisvai išvykti ir yra priversti dirbti apgaulės schemose. Kartais jiems net mokama tik už maistą arba simbolinį atlyginimą.
Tokiose vietose darbuotojai turi skambinti žmonėms Lietuvoje ir bandyti išvilioti pinigus apsimesdami banko, telekomunikacijų ar kitų įstaigų darbuotojais.
Dirbtinio intelekto klastotės socialiniuose tinkluose
Telefoniniai skambučiai – tik viena sukčių naudojama priemonė. Pastaraisiais metais sparčiai plinta ir dirbtinio intelekto sukurtos klastotės.
Socialiniuose tinkluose galima rasti vaizdo įrašų, kuriuose žinomi žmonės neva reklamuoja investavimo platformas ar siūlo lengvą būdą uždirbti pinigus.
Tokiuose įrašuose naudojamos vadinamosios „deepfake“ technologijos. Jos leidžia sukurti labai tikroviškai atrodančius vaizdus ir balsus, kurie iš tikrųjų niekada neegzistavo.
Sukčiai dažnai naudoja politikų, ekonomistų ar kitų viešų asmenų atvaizdus. Tokie įrašai pateikiami kaip reklama socialiniuose tinkluose, todėl pasiekia labai didelę auditoriją.
Sukčių taktika – priversti skubėti
Ekspertai pabrėžia, kad beveik visos sukčiavimo schemos turi vieną bendrą elementą – psichologinį spaudimą.
Žmogui sakoma, kad jis privalo veikti nedelsdamas. Pavyzdžiui, kad banko sąskaita bus užblokuota, baigsis sutartis arba praras galimybę investuoti.
Tokiu būdu sukčiai siekia, kad žmogus nebespėtų pagalvoti ar patikrinti informacijos. Būtent skubėjimas dažniausiai ir tampa priežastimi, kodėl žmonės priima klaidingus sprendimus.
Specialistai pabrėžia paprastą taisyklę: jei kas nors ragina veikti iš karto, tai beveik visada yra sukčiavimo požymis.
Socialiniai tinklai suteikia daug informacijos
Dar viena priežastis, kodėl sukčiams tampa lengviau veikti, yra žmonių viešinama asmeninė informacija.
Socialiniuose tinkluose dažnai galima rasti detalių apie šeimą, keliones, pomėgius ar net kasdienius planus. Tokia informacija leidžia sukčiams lengviau apsimesti pažįstamais žmonėmis.
Kai kuriais atvejais naudojami ir dirbtinio intelekto įrankiai, kurie gali atkurti žmogaus balsą. Tuomet skambutis gali skambėti taip, lyg kalbėtų pažįstamas žmogus.
Todėl saugumo specialistai pataria atsargiai vertinti, kokia informacija dalijamasi internete.
Paprasta taisyklė, kuri gali apsaugoti
Ekspertai pabrėžia vieną svarbiausią dalyką – niekada nereikia tęsti pokalbio su įtartinai skambinančiu asmeniu.
Jeigu skambutis atrodo įtartinas, geriausia nedelsiant padėti ragelį. Vėliau galima savarankiškai susisiekti su banku ar kita institucija oficialiu numeriu ir pasitikrinti informaciją.
Taip pat verta kritiškai vertinti visus pasiūlymus, kuriuose žadamas greitas ir lengvas pelnas.
Jeigu pasiūlymas skamba per gerai, kad būtų tikras, beveik visada tai ir yra apgaulė. Būtent kritinis mąstymas ir ramus sprendimų priėmimas šiandien išlieka geriausia apsauga nuo sukčių.
