Šiuolaikinė mikropluošto šluostė daugeliui atrodo tarsi tikras buities stebuklas. Ji lengvai surenka dulkes, padeda nuvalyti virtuvės stalviršius, nepalieka dryžių ant stiklų ir švelniai nupoliruoja telefono ar televizoriaus ekraną. Dėl savo savybių mikropluoštas tapo viena populiariausių valymo priemonių tiek namuose, tiek automobilių priežiūroje.
Tačiau neretai nutinka taip, kad po kelių skalbimų ši „stebuklinga“ šluostė praranda savo savybes. Ji tampa standi, prasčiau sugeria drėgmę ir nebe taip gerai surenka dulkes. Dažniausiai taip nutinka dėl netinkamos priežiūros, nes mikropluoštas reikalauja šiek tiek kitokių skalbimo įpročių nei įprasti audiniai.
Visa mikropluošto esmė slypi jo struktūroje. Ši medžiaga sudaryta iš milijonų itin plonų sintetinių pluoštelių, kurie turi elektrostatinį krūvį. Būtent dėl šio krūvio mikropluoštas veikia tarsi magnetas – jis pritraukia dulkes, nešvarumus ir net labai smulkias daleles. Tačiau netinkamai skalbiant ši savybė gali būti lengvai sunaikinta.
Svarbiausia taisyklė, kurią verta prisiminti – mikropluošto šluostes skalbti atskirai nuo kitų audinių. Jos neturėtų būti dedamos į skalbyklę kartu su medvilniniais rankšluosčiais, vilnoniais drabužiais ar kitais natūralių pluoštų gaminiais. Tokie audiniai palieka smulkius pūkelius, kurie užkemša mikropluošto pluoštelius ir sumažina jo gebėjimą pritraukti nešvarumus.
Mikropluošto šluostes skalbti skalbyklėje ne tik galima, bet ir būtina. Tačiau svarbu pasirinkti tinkamą režimą. Geriausia naudoti šiltą, bet ne per karštą vandenį ir švelnią skalbimo programą. Tokios sąlygos padeda ištirpinti riebalus ir nešvarumus, tačiau nepažeidžia jautrios pluošto struktūros.
Didžiausias mikropluošto priešas yra audinių minkštiklis. Ši priemonė padengia pluoštus plona chemine plėvele, dėl kurios audinys praranda gebėjimą sugerti vandenį ir pritraukti dulkes. Panašiai veikia ir baliklį turinčios priemonės, kurios gali pažeisti mikropluošto struktūrą.
Po skalbimo geriausia leisti šluostėms išdžiūti natūraliai. Jei naudojate džiovyklę, pasirinkite žemiausią temperatūrą. Per didelis karštis gali deformuoti sintetinius pluoštus ir sumažinti jų efektyvumą.
Mikropluoštas itin vertinamas ir automobilių priežiūroje. Automobilių priežiūros specialistai jau seniai atsisakė tradicinių porolono kempinių. Mikropluoštas yra minkštas, tankus ir puikiai sugeria drėgmę, todėl leidžia valyti paviršius nepaliekant įbrėžimų ar pūkelių.
Vis dėlto ir čia svarbu laikytis tam tikrų taisyklių. Niekada netrinkite sauso automobilio kėbulo. Prieš valant paviršių būtina kruopščiai nuplauti smėlį ir dulkes vandeniu, nes net smulkios dalelės gali subraižyti lako sluoksnį.
Taip pat rekomenduojama atsisakyti sukamųjų judesių, kuriuos daugelis žmonių įpratę naudoti valydami langus ar kitus paviršius. Automobilio kėbulą geriausia valyti tiesiomis linijomis. Tokiu būdu sumažėja smulkių „voratinklio“ tipo įbrėžimų atsiradimo rizika.
Kai reikia nusausinti automobilį, nereikėtų stipriai tempti šluostės per paviršių. Geriau švelniai priglausti sausą mikropluošto rankšluostį prie kėbulo ir leisti jam sugerti vandenį. Taip maksimaliai išnaudojamos mikropluošto savybės ir kartu apsaugomas automobilio lakas.
Norint išlaikyti mikropluošto šluostes geros būklės, verta laikytis kelių paprastų skalbimo taisyklių. Pirmiausia jas skalbkite atskirai nuo kitų audinių. Rinkitės šiltą, bet ne karštą vandenį ir švelnią skalbimo programą.
Taip pat venkite audinių minkštiklių ir baliklių. Jei įmanoma, geriau naudoti skystą skalbiklį be agresyvių priedų, nes milteliai kartais gali palikti likučių pluoštuose.
Profesionalai taip pat dažnai naudoja spalvinio kodavimo sistemą. Tai padeda išvengti situacijų, kai viena šluostė naudojama skirtingiems paviršiams ir taip pernešami nešvarumai.
Pavyzdžiui, geltonos šluostės gali būti skirtos automobilio salonui ir stiklams, mėlynos – kėbului, o raudonos – itin purviniems darbams, tokiems kaip ratlankių ar slenksčių valymas. Tokia sistema padeda išvengti abrazyvinių dalelių patekimo ant jautrių paviršių.
Laikui bėgant mikropluošto šluostės gali prarasti savo savybes dėl skalbiklių likučių ar susikaupusio automobilinio vaško. Tokiu atveju galima išbandyti paprastą būdą jų efektyvumui atkurti.
Skalbiant į skyrelį, kuriame paprastai pilamas audinių minkštiklis, galima įpilti pusę stiklinės baltojo acto. Actas padeda pašalinti cheminius likučius, atkuria pluoštų minkštumą ir gali padėti sugrąžinti jų elektrostatines savybes.
Jeigu abejojate, ar nauja mikropluošto šluostė tikrai saugi jautriems paviršiams, galima atlikti paprastą testą. Tam tinka nereikalingas kompaktinis diskas.
Stipriai patrinkite disko blizgiąją pusę šluoste. Jei ant paviršiaus atsiranda įbrėžimų, tokia šluostė nėra pakankamai švelni ir geriau ją naudoti tik grubiems darbams. Jei paviršius lieka lygus, šluostė saugi naudoti automobiliui ar jautriems ekranams.
Laikantis šių paprastų taisyklių mikropluošto šluostės tarnaus daug ilgiau. Tinkama priežiūra leidžia išsaugoti jų valymo savybes ir padeda apsaugoti jautrius paviršius nuo nereikalingų įbrėžimų ar dryžių.
