Lietuvos kariuomenė plečiasi ir modernėja – įsigyjami šarvuočiai, tankai, artilerijos sistemų kompleksai. Siekiant iki 2030 metų suformuoti ir parengti nacionalinę diviziją bei priimti didesnes sąjungininkų pajėgas, būtinas poligonas, kuriame galėtų treniruotis brigados dydžio vienetas.
„Divizijos kovinė parengtis neįmanoma be poligono, kuriame gali treniruotis brigados dydžio vienetas“, – pabrėžia Krašto apsaugos ministerijos Logistikos departamento direktorius pulkininkas leitenantas Aurius Daškevičius.
Šiuo metu iki brigados lygmens pratybos įmanomos tik Pabradės poligone, kur dislokuoti ir treniruojasi JAV kariai. Rūdninkų poligone galės treniruotis Vokietijos brigados kariai. Kitos karinio rengimo vietos skirtos iki kuopos ar bataliono lygmens vienetams ir fiziškai nepajėgios sutalpinti didesnių pajėgų. Tai riboja tiek Lietuvos, tiek sąjungininkų karių parengtį.
„Atgrasymas susideda iš karinių pajėgumų, valios, pasirengimo, turimų technologijų ir kariuomenės gebėjimų. Be realių pratybų neįmanoma įvertinti nei parengties, nei sąveikos – simuliacijos to neatstoja“, – sako gynybos ekspertas dr. Giedrius Česnakas.
Neretas argumentas, kad kaimyninėse šalyse poligonų esą mažiau, neatitinka realybės – Latvija ir Estija, lyginant pagal šalies plotą, turi didesnes karinio rengimo teritorijas, nors jų kariuomenės yra mažesnės nei Lietuvos.
Kodėl pasirinktas Kapčiamiestis?
Rusijos karas prieš Ukrainą aiškiai parodė realias grėsmes regiono saugumui. Lietuva turi apie 700 km ilgio sieną su Baltarusija ir apie 300 km – su Rusija. Suvalkų koridorius jungia NATO valstybes kontinentinėje Europoje ir tuo pat metu skiria Kaliningrado sritį nuo Baltarusijos.
„Suvalkų koridoriaus zona yra interesų susikirtimo erdvė. Suprasdami geopolitinius jautrumus, turime nuosekliai vystyti savo gynybos pajėgumus“, – pabrėžia dr. G. Česnakas.
Lietuvos poligonai išdėstyti aplink valstybės perimetrą – Pabradė, Rūdninkai, Tauragė – tačiau pietų Lietuvoje tokios infrastruktūros iki šiol nėra. Kapčiamiesčio apylinkės siūlomos dėl strateginės padėties netoli Lenkijos sienos ir Suvalkų koridoriaus. Kariniu požiūriu šioje vietoje esančios infrastruktūros sustiprinimas mažintų pietų Lietuvos pažeidžiamumą.
Renkantis poligono vietą vertinti keli pagrindiniai kriterijai: valstybinės žemės plotas, gyventojų tankumas, saugomų teritorijų ir kultūros paveldo objektų skaičius. Aplinkos ministerija yra patvirtinusi, kad Lietuvoje nėra vientisų teritorijų, kurios vienu metu atitiktų visus kariuomenės keliamus reikalavimus.
„Be strateginės vietos Suvalkų koridoriaus zonoje, iš septynių vertintų teritorijų pasirinkta teritorija šalia Kapčiamiesčio labiausiai atitinka reikalavimus: čia daugiausia valstybinės žemės ir mažiausias gyventojų tankumas. Kitose nagrinėtose vietovėse būtų paliestas kur kas didesnis žmonių skaičius, daugiau jų tektų iškelti“, – aiškina plk. ltn. A. Daškevičius.
Poveikis vietos gyventojams
Jeigu Seimas priims įstatymą dėl Kapčiamiesčio poligono steigimo, išsikelti tektų 13 sodybų savininkams. Tai daroma dėl gyventojų saugumo – šios sodybos patenka į šaudymo zonas. Likusios 77 sodybos patektų į platesnę karinio mokymo teritoriją, kurioje šaudyklų nebus. Šių sodybų savininkai galėtų toliau gyventi ir išlaikyti savo turtą.
Turto vertinimą atliks nepriklausomi vertintojai. Kompensacijos dydis bus nustatomas ne pagal Registrų centro masinį vertinimą, o pagal individualų vertinimą arba atkuriamąją vertę.
„Suprantame, kad tai labai jautrus ir skausmingas klausimas ten gyvenantiems žmonėms. Todėl siekiame rasti sutarimą ir užtikrinti teisingą kompensavimą vietos gyventojams“, – teigia krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.
Karinis saugumas, kontrmobilumas ir miškų svarba
„Karinė infrastruktūra pirmiausia skirta atgrasymui. Konflikto atveju priešininkas taikosi į strateginius objektus – vadavietes, kritinę infrastruktūrą, karines bazes. Modeliavimai rodo, kad pirminiai taikiniai yra sprendimų priėmimo centrai ir kritinė infrastruktūra, o ne mokymo teritorijos. Tuščia, neapginta teritorija vilioja agresorių, o stipri infrastruktūra ir geras pasirengimas atgraso“, – pabrėžia dr. G. Česnakas.
Kapčiamiesčio poligone neplanuojami plyni miško kirtimai. Miškai kartu su inžinerinėmis kliūtimis yra svarbi fortifikacijos ir kontrmobilumo priemonių dalis.
Numatoma, kad miškas būtų kertamas tik tiek, kiek būtina šaudykloms ir kitai būtinos infrastruktūros daliai įrengti. Preliminariai tai sudarytų apie 10 procentų visos teritorijos.
Regioninis ir NATO kontekstas
Poligonų ir karinio rengimo teritorijų plėtra vyksta visame NATO rytiniame flange. Latvija plečia Adažių poligoną, Estija jau turi dideles mokymo teritorijas, Lenkija planuoja naujus poligonus, Vokietija atnaujina anksčiau apleistas karines bazes. Didėjant grėsmėms, stiprinamos ir ginkluotosios pajėgos, o tam būtinos tinkamos erdvės treniruotėms.
Krašto apsaugos ministerija ir Lietuvos kariuomenė yra įsipareigojusios tęsti dialogą su vietos bendruomenėmis ir siekti, kad jų kasdienis gyvenimas būtų paveiktas kuo mažiau, kartu užtikrinant šalies ir sąjungininkų gynybos poreikius.
