Beveik 90 milijonų metų vos apie 0,9 kilogramo svorio skeletas gulėjo pasislėpęs Patagonijos raudonuosiuose smiltainiuose. Mažas ir trapus radinys ilgą laiką liko nepastebėtas, tačiau dabar mokslininkai mano, kad būtent jis padėjo išspręsti vieną seniausių paleontologijos mįslių.
Minesotos universiteto mokslininko Peterio Makovicky ir Argentinos tyrėjo Sebastián Apesteguía vadovaujama komanda pristatė beveik visiškai išlikusį dinozauro Alnashetri cerropoliciensis skeletą. Šis radinys laikomas itin svarbiu, nes leidžia geriau suprasti mažų, paukščius primenančių dinozaurų evoliuciją.
Sverdami mažiau nei du svarus, šios rūšies dinozaurai yra vieni mažiausių ne paukščių dinozaurų, kada nors rastų Pietų Amerikoje. Jie priklausė alvarezsaurų grupei – nedidelių, paukštį primenančių dinozaurų linijai, kuri ilgą laiką paleontologams buvo tarsi paslaptingas šešėlis fosilijų įrašuose.
Iki šiol tyrėjai turėjo tik pavienius, fragmentiškus šios grupės kaulus. Dėl to buvo sunku tiksliai nustatyti, kaip šie gyvūnai iš tikrųjų atrodė ir kaip vystėsi jų anatomija.
Naujas radinys iš esmės pakeitė situaciją. Skeletas išliko beveik pilnas ir sujungtas sąnariais, todėl mokslininkai galėjo išsamiai ištirti visą gyvūno kūno sandarą.
Pasak Peterio Makovicky, toks atradimas paleontologijoje prilygsta istoriniam proveržiui. Jis palygino šį radinį su Rozetos akmeniu, kuris padėjo iššifruoti senovės Egipto hieroglifus.
Turint beveik pilną skeletą, dabar galima tiksliau interpretuoti ir kitus, fragmentiškus radinius. Tai leidžia mokslininkams atkurti, kaip laikui bėgant keitėsi šių dinozaurų kūno dydis ir anatomija.
Ilgą laiką alvarezsaurai išliko mįslingi, nes geriausiai išsilaikiusios jų fosilijos daugiausia buvo aptinkamos Azijoje. Pietų Amerikoje randami pavyzdžiai dažniausiai buvo labai fragmentiški ir sudėtingai interpretuojami.
Maždaug 90 milijonų metų senumo Alnashetri cerropoliciensis skeletas buvo aptiktas šiaurinėje Patagonijos dalyje Argentinoje 2014 metais. Nors ši rūšis jau anksčiau buvo aprašyta pagal pavienius kaulų fragmentus, naujas radinys suteikė kur kas daugiau informacijos.
Po atradimo mokslininkai beveik dešimtmetį kruopščiai ruošė ir konservavo šį trapų skeletą. Kaulai buvo labai ploni ir lengvai lūžtantys, todėl reikėjo itin atsargiai juos išvalyti ir paruošti tyrimams.
Alvarezsaurai garsėjo neįprasta kūno sandara. Jie turėjo labai trumpas priekines galūnes su vienu dideliu nagą primenančiu nykščiu bei smulkius dantis.
Ištyrus šį skeletą paaiškėjo, kad Alnashetri turėjo ilgesnes rankas ir didesnius dantis nei vėlesni šios grupės atstovai. Tai rodo, kad šie dinozaurai sumažėjo dar prieš įgydami specializuotas savybes, kurios vėliau buvo siejamos su vabzdžiais mintančiais gyvūnais.
Tyrimas taip pat parodė, kad rastas individas buvo visiškai suaugęs vos ketverių metų amžiaus. Tai patvirtina, kad alvarezsaurai iš prigimties buvo labai maži dinozaurai.
Įdomu ir tai, kad net didžiausios šios grupės rūšys nebuvo labai stambios. Kai kurios jų buvo tik maždaug žmogaus ūgio, o dauguma buvo dar mažesnės.
Nauji duomenys leidžia manyti, kad šie dinozaurai atsirado gerokai anksčiau, nei buvo manoma iki šiol. Tikėtina, kad jų kilmė siekia laikus, kai visi žemynai dar buvo sujungti į vieną superžemyną Pangėją.
Todėl jų paplitimą po įvairius žemynus galėjo lemti ne ilgos migracijos per vandenynus, o lėtas žemynų skilimas ir dreifas.
Skeletas buvo rastas La Buitreros fosilijų telkinyje Argentinoje. Per pastaruosius dešimtmečius ši vietovė tapo viena svarbiausių Kreidos periodo gyvybės tyrimų vietų pasaulyje.
Per maždaug dvidešimt metų čia aptikta daugybė įdomių fosilijų. Tarp jų – mažų dinozaurų liekanos, primityvios gyvatės, kardadančiai žinduoliai ir kiti smulkūs gyvūnai.
Šie radiniai leidžia pažvelgti į mažų gyvūnų pasaulį, kuris dažnai lieka mažiau pastebimas tyrinėjant dinozaurų epochą. Paprastai daugiau dėmesio sulaukia milžiniški dinozaurai, tačiau būtent smulkesni gyvūnai padeda geriau suprasti senovės ekosistemas.
Vis dėlto tyrimai šioje vietovėje dar tikrai nesibaigė. Mokslininkai jau ruošia naujus radinius iš to paties regiono.
Pasak tyrėjų, kitas svarbus alvarezsaurų istorijos skyrius jau slypi uolienose ir laukia, kol bus atidengtas.
