Mokslininkai jau kurį laiką įtaria, kad žarnyno ir smegenų ryšys gali turėti įtakos Parkinsono ligos pradžiai. Naujas tyrimas šią hipotezę sustiprina: nustatyta, kad su liga siejami žarnyno mikroorganizmai gali būti susiję su mažesniu riboflavino (vitamino B2) ir biotino (vitamino B7) kiekiu.
Tokie rezultatai leidžia svarstyti ir netikėtai paprastą kryptį, kuri ateityje galėtų papildyti esamas priemones – B grupės vitaminų vartojimą.
„Papildų terapija, nukreipta į riboflaviną ir biotiną, atrodo perspektyvi kaip galimas būdas palengvinti Parkinsono simptomus ir sulėtinti ligos progresavimą“, – paskelbus tyrimą 2024 m. gegužę teigė medicinos tyrėjas Hiroshi Nishiwaki iš „Nagoya University“ Japonijoje.
Parkinsono liga – neurodegeneracinė būklė, paveikianti apie 10 mln. žmonių visame pasaulyje. Šiuo metu pacientams dažniausiai siūlomi gydymo būdai, kurie padeda lengvinti simptomus ir lėtinti ligos raidą, tačiau jos visiškai neišgydo.
Įdomu tai, kad simptomai neretai prasideda ne motoriniais sutrikimais: ankstyvoje stadijoje gali pasireikšti vidurių užkietėjimas, miego problemos, o kai kuriais atvejais iki ryškesnių neurologinių požymių gali praeiti net iki 20 metų. Vėliau liga gali progresuoti iki demencijos ir reikšmingo raumenų kontrolės sutrikimo.
Ankstesni tyrimai rodė, kad Parkinsono liga sergančių žmonių mikrobioma pakinta gerokai anksčiau, nei pasireiškia klasikiniai simptomai. Naujausiame darbe H. Nishiwaki ir kolegos išanalizavo išmatų mėginius, paimtus iš 94 Parkinsono liga sergančių pacientų ir 73 palyginti sveikų asmenų Japonijoje. Gauti duomenys buvo palyginti su informacija iš Kinijos, Taivano, Vokietijos ir JAV.
Nors skirtingose šalyse buvo aptinkamos nevienodos bakterijų grupės, tyrėjai pastebėjo bendrą dėsningumą: visais atvejais mikroorganizmų pokyčiai buvo susiję su organizmo kelių, dalyvaujančių B grupės vitaminų sintezėje, veikla.
Tyrėjų teigimu, žarnyno bakterijų bendrijų pokyčiai buvo susiję su riboflavino ir biotino sumažėjimu Parkinsono liga sergantiems žmonėms. Toliau jie nustatė, kad B vitaminų trūkumas koreliavo su mažesniu trumpos grandinės riebalų rūgščių ir poliaminų kiekiu – tai molekulės, padedančios palaikyti sveiką apsauginį gleivių sluoksnį žarnyne.
„Poliaminų ir trumpos grandinės riebalų rūgščių stoka gali lemti žarnyno gleivių sluoksnio suplonėjimą ir padidėjusį žarnyno pralaidumą – abu šie reiškiniai buvo stebėti Parkinsono ligos atvejais“, – aiškino H. Nishiwaki.
Mokslininkai įtaria, kad susilpnėjęs apsauginis sluoksnis gali labiau atverti žarnyno nervų sistemą toksinams, su kuriais šiuolaikinėje aplinkoje susiduriama dažniau. Tarp galimų veiksnių minimos valymo chemikalų medžiagos, pesticidai ir herbicidai.
Tokių toksinų poveikis, anot tyrėjų, gali skatinti α-sinukleino fibrilių perprodukciją – tai molekulės, kurios, kaip žinoma, kaupiasi dopaminą gaminančiose ląstelėse smegenų srityje, vadinamoje juodąja medžiaga. Kartu gali didėti nervų sistemos uždegiminiai procesai, o tai ilgainiui siejama su motoriniais sutrikimais bei demencijai būdingais simptomais.
Tyrime taip pat primenami ankstesni duomenys: dar 2003 m. publikuotas darbas rodė, kad didelės riboflavino dozės kai kuriems pacientams padėjo atkurti dalį motorinių funkcijų, jei kartu buvo atsisakyta raudonos mėsos. Todėl H. Nishiwaki komanda svarsto, kad didesnės B vitamino dozės teoriškai galėtų padėti išvengti dalies žalos arba ją sumažinti.
Šie rezultatai taip pat sustiprina mintį, kad sveika žarnyno mikrobioma gali turėti apsauginį poveikį, o mažesnis toksiškų teršalų kiekis aplinkoje galėtų būti dar vienas svarbus prevencijos ar rizikos mažinimo aspektas.
Mokslininkai nuolat randa naujų įrodymų, kaip žarnyno bakterijų sudėtis veikia sveikatą. Ji nėra pastovi – ją lemia mityba, amžius, miego kokybė ir kiti veiksniai. Be to, žmonės nevienodai reaguoja į tas pačias dietas: nustatyta, kad kai kurie mikroorganizmai, natūraliai gaminantys daugiau metano, gali iš skaidulinių produktų „išspausti“ daugiau energijos ir kalorijų.
Pastaraisiais metais paskelbta ir daugiau įdomių įžvalgų: 2025 m. tyrėjai Kinijoje ir JAV pranešė, kad nemiga gali būti bent iš dalies susijusi su virškinimo sistemoje gyvenančių mikroorganizmų mišiniu. Tais pačiais metais nustatyta, kad kai kurios žarnyno bakterijos geba sugerti ir kaupti PFAS – vadinamąsias „amžinąsias chemines medžiagas“, kurios aplinkoje išlieka itin ilgai.
„Nustatėme, kad tam tikros žmogaus žarnyno bakterijų rūšys pasižymi neįprastai didele geba sugerti PFAS iš aplinkos esant įvairioms koncentracijoms ir kaupti jas gumulėliais savo ląstelių viduje“, – teigiama „University of Cambridge“ molekulinio biologo Kiran Patil komentare.
Vis dėlto tyrėjai pabrėžia, kad žarnyno mikrobioma daugeliu atvejų yra tik viena sudėtingos dėlionės dalis. Parkinsono liga apima sudėtingą įvykių grandinę, todėl tikėtina, kad ne visi pacientai serga dėl tų pačių priežasčių – kiekvieną atvejį reikėtų vertinti individualiai.
„Galėtume atlikti pacientų žarnyno mikrobiotos analizę arba išmatų metabolitų analizę“, – aiškino H. Nishiwaki.
„Remdamiesi šiais rezultatais, galėtume nustatyti žmones, kuriems trūksta konkrečių medžiagų, ir tiems, kurių riboflavino bei biotino lygis sumažėjęs, skirti geriamuosius papildus, taip potencialiai sukuriant veiksmingą gydymo būdą“, – pridūrė jis.
Tyrimas publikuotas žurnale „npj Parkinson’s Disease“.
