Karas Irane pasaulio septynias labiausiai išsivysčiusias ekonomikas pastūmėjo prie pačios paprasčiausios taktikos – laukti. Pasak pareigūnų, dalyvavusių nuotoliniame posėdyje, G7 finansų ir energetikos ministrus bei centrinių bankų vadovus labiausiai neramina nežinia, kiek ilgai tęsis konfliktas, ir kokį smūgį tai suduos energijos kainoms bei augimui.
Pirmadienį Kanados, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Japonijos, JAV ir Jungtinės Karalystės atstovai surengė precedento neturintį bendrą susitikimą, siekdami suderinti atsaką į Artimuosiuose Rytuose vykstančią krizę. Tačiau konkretūs sprendimai buvo menki – galiausiai apsiribota pareiškimu, kuriame šalys paragino valstybes susilaikyti nuo nepagrįstų angliavandenilių ir susijusių produktų eksporto ribojimų.
Ši formuluotė, pasak diplomatinių šaltinių, buvo netiesioginis raginimas tokioms valstybėms kaip Rusija ir Kinija nestiprinti spaudimo pasaulinei rinkai ribojant iškastinio kuro eksportą, kai JAV ir Izraelio karo su Iranu poveikis vis labiau jaučiamas degalinių kainose.
Įtampa augo net tuo metu, kai vyko G7 susitikimas. JAV prezidentas Donaldas Trumpas internete skelbė prieštaringas žinutes apie derybas su Iranu, o Iranas ėmėsi smūgių dujų infrastruktūrai regione, įskaitant objektus Katare. Vienas jų – Ras Laffan – yra itin reikšmingas pasaulinei suskystintųjų gamtinių dujų rinkai, nes ten pagaminama apie penktadalis viso pasaulio SGD.
„Padaryta didelė pažanga. Tačiau jeigu dėl kokios nors priežasties susitarimas greitai nebus pasiektas, o Hormūzo sąsiauris nebus nedelsiant „atvertas verslui“, mes užbaigsime savo mielą „viešnagę“ Irane, susprogdindami ir visiškai sunaikindami jų elektros gamybos įrenginius, naftos gręžinius ir Khargo salą (galbūt ir visus gėlinimo įrenginius)“, – socialiniame tinkle „Truth Social“ rašė D. Trumpas.
Dėl Irano veiksmų Hormūzo sąsiauryje pasaulinė naftos pasiūla patyrė smūgį: po to, kai Iranas pradėjo atakuoti raketomis krovininius laivus, gabenančius naftą per šį strategiškai svarbų maršrutą, kainos pirmadienį kilo iki 116 JAV dolerių už barelį. Skaičiuojama, kad per šį sąsiaurį įprastai keliauja apie 20 proc. pasaulio naftos, todėl bet kokie trikdžiai akimirksniu atsiliepia rinkoms. Tuo metu Kinija, siekdama amortizuoti artėjančio energijos deficito riziką, ėmė kaupti iškastinio kuro atsargas, dar labiau didindama spaudimą tiekimui.
Nors G7 pareiškime deklaruojama, kad bus imamasi „visų būtinų priemonių“, realių ir greitai įgyvendinamų sprendimų jame beveik neatsirado – iš esmės liko tik raginimas neskelbti eksporto draudimų. Tai jau antras kartas šį mėnesį, kai G7 kartoja tą pačią žinutę, atskleisdama, jog pažangios ekonomikos turi nedaug instrumentų, kad netaptų karo, kurio pačios nepradėjo, šalutinėmis aukomis.
Prancūzija, šiuo metu pirmininkaujanti G7, akcentavo, kad net pats susitikimo faktas yra svarbus pasiekimas. Tai ypač pabrėžta po ankstesnio susitarimo, kai kovo pradžioje G7 šalys sutarė išleisti į rinką 400 mln. barelių sukauptos naftos atsargų, siekiant sušvelninti kainų šuolį.
„Pats šio G7 susitikimo egzistavimas šiame etape, dalyvaujant visiems suinteresuotiesiems, ypač amerikiečiams, savaime yra reikšmingas ir svarbus faktas“, – pirmadienio vakarą žurnalistams sakė Prancūzijos ekonomikos ministerijos pareigūnas.
Europos Komisija jau penktadienį perspėjo: kuo ilgiau užsitęs krizė, tuo didesnė tikimybė, kad Europos Sąjungą užklups pavojingas derinys – menkas ekonomikos augimas ir aukšta infliacija, vadinamoji stagfliacija. Sprendimų priėmėjams problema ta, kad po pandemijos ir Rusijos sukeltos energetikos krizės daugelio ES valstybių, įskaitant Prancūziją ir Italiją, skolos yra didelės, o biudžetų galimybės – ribotos.
Įtampa juntama ir Vokietijoje – didžiausioje ES ekonomikoje. Tyrimų institutai Berlyną kritikavo dėl didelio skolinimosi infrastruktūrai, esą taip kamšomos biudžeto spragos. Dėl to daugelyje sostinių finansinės galimybės reaguoti į dar vieną energetikos šoką menksta, o kartu auga ir valstybių skolinimosi kaštai.
„Jeigu Irano karas išsivystytų į didelį regioninį konfliktą, tai galėtų užkrauti Vokietijai ir Europai dar didesnę naštą – panašią į tą, kurią neseniai patyrėme per Covid pandemiją ar Ukrainos karo pradžioje“, – Berlyne per atskirą spaudos konferenciją sakė Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas. „Geriausia būtų, kad šis karas baigtųsi kuo greičiau.“
Europos Komisija žada pristatyti priemonių paketą, skirtą pažaboti šoktelėjusias energijos kainas. Tarp svarstomų veiksmų – didesnis ES anglies dioksido rinkos rezervo panaudojimas, 30 mlrd. eurų dekarbonizacijos fondo kūrimas, taip pat planai siūlyti mažinti mokesčius ir energijos dedamąsias.
Vis dėlto Europos Komisija ne kartą pabrėžė, kad ES viešųjų finansų taisyklės nebus lengvinamos, nebent ekonomika patirtų ypač staigų nuosmukį. Vietoj to valstybėms rekomenduojama trumpuoju laikotarpiu labiau taikyti paramą pažeidžiamiausiems gyventojams.
Europos ekonominis pažeidžiamumas kelia dilemą ir Europos Centriniam Bankui. Po keturių savaičių ECB Valdančioji taryba rinksis spręsti, ar kelti palūkanų normas, kad nebūtų pakartota 2022 metų situacija, kai infliacija banką užklupo nepasiruošus. Tačiau palūkanų kėlimas slopina ekonomiką ir didina recesijos riziką.
„Reikia galvoti apie platesnį poveikį ekonomikai, o 2026-ieji nėra 2022-ieji: nebėra stipraus atsigavimo efekto po pandemijos, o darbo rinka yra silpnesnė“, – pirmadienį Airijos transliuotojui RTE sakė ECB vyriausiasis ekonomistas Philipas Lane’as. „Į visa tai žiūrėsime: jokio „paralyžiaus“, bet ir jokio skuboto išankstinio sprendimo.“
Tuo pat metu Europoje vyksta lenktynės dėl būsimo ES vertybinių popierių priežiūros institucijos vadovo posto, nors kol kas neaišku, kokią realią įtaką šis vaidmuo turės artėjant naujiems iššūkiams rinkose.
Be to, kelių valstybių finansų ministrai pabrėžė, kad „taupymo ir investicijų sąjungos“ kūrimas tapo skubia strategine būtinybe. Tuo metu Ukraina, kuri mėnesio pabaigoje, kaip tikėtasi, galėjo pritrūkti lėšų, turėtų išlikti moki dėl Tarptautinio valiutos fondo pagalbos ir papildomos paramos iš Šiaurės bei Baltijos šalių.
TVF paskola taip pat suteikė ES daugiau laiko ieškoti sprendimo dėl Vengrijos veto, blokuojančio 90 mlrd. eurų paskolą Kyjivui.
