Įvertinusi gausų šių metų sniegą ir artėjantį jo tirpsmą, Klaipėdos rajono savivaldybė iš anksto ruošiasi pavasariniam potvyniui.
Šiuo metu situacija yra stabili, tačiau ji nuolat stebima, koordinuojami veiksmai, parengtos techninės priemonės, o visos atsakingos tarnybos pasiruošusios operatyviai reaguoti į galimas grėsmes.
Palaikomas ryšys su gyventojais
Savivaldybės specialistai nuolat stebi vandens lygį upėse, bendradarbiauja su Nacionaliniu krizių valdymo centru, analizuoja hidrologines prognozes. Posėdžiuose renkasi Ekstremaliųjų situacijų operacijų centras, kuriame ne kartą aptartas išankstinis pasirengimas galimiems potvyniams, veiksmų koordinavimas, institucijų bendradarbiavimas ir kitos svarbios priemonės.
Pradėjus tirpti sniegui, tikėtina, kad su potvyniu susidurs Priekulės seniūnijos Liaunų, Šilininkų, Būdviečių, Stragnų II ir Rokų kaimai, Dauparų–Kvietinių seniūnijoje – Alksniai, Sendvario seniūnijoje – Purmaliai, taip pat Vėžaičių seniūnijoje esantis Utrių kelias, Pylos gatvė, keletas sodybų Agluonėnų seniūnijoje.
Su potvynio zonose gyvenančiais gyventojais palaikomas nuolatinis asmeninis ryšys. Informacija dalijamasi su seniūnaičiais ir bendruomenėmis, aptariami konkretūs pasirengimo veiksmai. Taip pat numatytos laikino apgyvendinimo vietos, jei gyventojams prireiktų evakuotis iš savo namų.
Techninės priemonės – parengtos
Visos rajono seniūnijos ir ugniagesių komandos yra aprūpintos elektros generatoriais. Ugniagesiams perduota valtis, kuri prireikus bus naudojama gyventojų evakuacijai ar kitoms gelbėjimo operacijoms.
Savivaldybė yra įsigijusi itin galingą vandens motorinį siurblį, kuris per valandą gali išpumpuoti apie 620 kubinių metrų vandens, taip pat – 88 kilovatų galios generatorių. Seniūnijos yra apsirūpinusios smėlio maišais, kurie naudojami pylimų tvirtinimui ir neleidžia vandeniui prasiveržti per viršų.
Į galimas grėsmes pasirengusios reaguoti visos tarnybos: ugniagesiai gelbėtojai, UAB „Klaipėdos rajono energija“, seniūnijos ir kiti atsakingi subjektai.
Patarimai gyventojams, kaip pasiruošti galimam potvyniui
Galimam potvyniui turi ruoštis ir patys gyventojai, ypač gyvenantys teritorijose, kurios anksčiau jau buvo apsemiamos. Daugumą potvynių galima prognozuoti iš anksto, todėl svarbiausia – laiku įvertinti rizikas ir imtis prevencinių veiksmų, kad būtų išvengta kuo didesnės žalos.
Rekomenduojama turėti:
- patikimą plaukiojimo priemonę (plaustą, valtį);
- neperšlampamą aprangą (žvejų batus, guminę avalynę ir kt.);
- ilgai negendančių maisto produktų mažiausiai 10 parų;
- reikiamų medikamentų bent 10 parų;
- geriamojo vandens ne mažiau kaip 10 parų;
- degtukų, žvakių, žibintų, malkų;
- mobiliąjį telefoną ir atsarginius maitinimo elementus ar kitą įkrovimo priemonę.
Kiti svarbūs veiksmai:
- paruoškite paaukštinimus gyvuliams ir baldams;
- izoliuokite elektros laidus, kad būtų išvengta trumpojo jungimo;
- iš rūsių išneškite maisto atsargas, daržoves ir vertingus daiktus;
- lengvesnius daiktus perkelkite į viršutinius aukštus ar pastoges;
- užsandarinkite šulinius, kad į juos nepatektų užterštas paviršinis vanduo;
- apsaugokite sodybą nuo ledo lyčių poveikio;
- pažymėkite privažiavimus nuo pagrindinio kelio, kad jie būtų aiškiai matomi;
- iš užliejamų vietų išvežkite trąšas ir pesticidus;
- patikrinkite, kad ūkiniuose pastatuose neliktų atvirų teršalų;
- užsandarinkite naftos produktų saugyklas;
- sutvirtinkite konstrukcijas ir apsaugokite įrenginius nuo korozijos.
Apie gedimus elektros tinkluose, vandentiekio ar dujų sistemose būtina nedelsiant pranešti atitinkamoms tarnyboms.
Nutikus nelaimei ar prireikus skubios pagalbos, skambinkite bendruoju pagalbos numeriu 112.
