Pradinis puslapis » Naujienos » Sodas ir daržas » Artėja 3 dienos prieš Velykas, kai darže geriau nieko nedaryti: štai vienintelė taisyklė

Artėja 3 dienos prieš Velykas, kai darže geriau nieko nedaryti: štai vienintelė taisyklė

Sodininkystė. Pexels nuotr.
Sodininkystė. Pexels nuotr.

Artėjant Velykoms, kai kuriems daržininkams norisi išnaudoti kiekvieną šiltesnę dieną, ypač jei saulė jau kaitina ir darbai sode kaupiasi. Vis dėlto senosios tradicijos primena: yra trys dienos prieš didžiąją šventę, kai daržo darbų patariama atsisakyti.

Šiemet Velykos minimos balandžio 12 dieną, todėl iki jų likus savaitei vis daugiau žmonių prisimena papročius, kurie šimtmečius buvo perduodami iš kartos į kartą. Pasak tikėjimų, šios datos skirtos susitelkimui, maldai ir šeimai, o ne žemės darbams.

Teigiama, kad artėja trys ypatingos dienos, kai geriau pamiršti kasimą, sodinimą ar genėjimą, kad, kaip sakydavo senoliai, „neužsitrauktum bėdos derliui“. Ši taisyklė laikoma bendra visiems, nepriklausomai nuo planų ar darbų gausos.

Pirmoji iš jų – Verbų sekmadienis. Nuo seno šią dieną buvo įprasta atidėti sunkius darbus: nepatariama kasti žemės, sodinti, genėti medžių ar krūmų. Net ir rūpinimasis daigais ant palangės, pasak papročių, gali būti ne į naudą – tikėta, kad tuo metu pasodinti augalai gali būti silpnesni.

Tradiciškai tądien esą buvo leidžiama tik tai, kas nereikalauja sunkaus triūso: nusiskinti gėlių namams ar pasiruošti ankstyvų vaistažolių. Verbų sekmadienis laikomas diena, skirta bažnyčiai ir artimiesiems – tikintieji šventina verbas, kurias vėliau saugo namuose visus metus kaip simbolinę apsaugą.

Kalbant apie Didžiosios savaitės laiką, minima ir švarių namų tradicija. Nors per Didįjį ketvirtadienį dar dažniau užsimenama apie tvarkymąsi ir buities darbus, daržo darbai jau vertinami atsargiau. Pasak liaudies tikėjimų, nuo ketvirtadienio žemė tarsi ruošiasi rimčiai, todėl žmonės sprendžia pagal savo įsitikinimus.

Griežčiausias draudimas, pagal tradiciją, taikomas Didžiajam penktadieniui. Tai rimties ir susikaupimo diena, kai kategoriškai nerekomenduojama dirbti nei darže, nei kieme. Senoliai kartodavo, kad tądien į žemę įkirstas kastuvas ar įbestas kauptukas gali „atimti“ derlių, o sklypą vėliau esą gali alinti sausra ar kenkėjai.

Pagal šiuos papročius, Didįjį penktadienį patariama atsisakyti bet kokių persodinimų, tręšimų ar genėjimų. Ši diena skirta maldai ir susikaupimui, o ne bulvių sodinimui ar lysvių tvarkymui.