Švedijos pietuose, senoviniame akmens amžiaus kapinyne, archeologai pritaikė naują tyrimų metodą ir atskleidė netikėtų detalių apie prieš daugiau kaip 7 tūkstančius metų gyvenusių žmonių laidotuvių papročius. Paaiškėjo, kad mirusieji buvo puošti spalvingais kailiais ir paukščių plunksnomis, o kai kurie kapai liudija sudėtingą ir simbolių kupiną apeiginę kultūrą.
Mokslininkų komanda iš Helsinkio universiteto išanalizavo 139 dirvožemio mėginius, paimtus iš 35 senovinių kapų Sketeholmo (Skateholm) archeologinėje vietovėje pietų Švedijoje. Šis kapinynas naudotas vietinių medžiotojų–rankiotojų bendruomenių laikotarpiu maždaug 5200–4800 m. pr. m. e.
Paprastai minkštos organinės medžiagos – kailiai, plunksnos, plaukai – išlieka tik ypatingomis sąlygomis, pavyzdžiui, ledynuose ar po vandeniu. Tačiau naujas dirvožemio centrifugavimo ir mikroskopinės analizės metodas leido iš paprasto kapų grunto išskirti net menkiausias plaukų ir plunksnų daleles bei jas identifikuoti.
„Genys“ berniukas ir dviejų spalvų apavas
Mikroskopiniai tyrimai pateikė stulbinamų rezultatų. Viename kape, kuriame buvo palaidotas vaikas ir suaugęs vyras, rasta elnio kailio plaukų ir genio plunksnų dalelių. Tai rodo, kad berniukas buvo aprengtas elnio oda siūtais drabužiais, o jo galvą puošė ryškių genio plunksnų galvos apdangalas. Šalia taip pat aptikti rudojo lokio dantys, įrankiai ir gintariniai karoliai, liudijantys apie išskirtinį šio palaidojimo statusą.
Senos moters kape prie jos kaklo aptiktas vandens paukščių pūkų sankaupų – tikėtina, tai buvo dalis apsiausto ar mantijos. Prie dešinės pėdos rasta balto šermuonėlio ir rudo kito plėšrūno kailio plaukų. Manoma, kad moteris avėjo dailius dviejų spalvų kailinius batus, kurie per tūkstantmečius visiškai suiro, bet jų pėdsakus išsaugojo dirvožemis.
Iš viso nustatyta, kad mažiausiai 21 asmuo šiame senoviniame kapinyne buvo palaidotas su paukščių plunksnomis ar jų elementais drabužiuose ir apeiginiuose apdaruose.
Pasak vienos tyrimo autorių, archeologės Kristinos Mannermaa, šie rezultatai išryškina milžinišką paukščių ir jų plunksnų reikšmę akmens amžiaus žmonių pasaulėžiūrai, simbolikai ir laidojimo ritualams bei suteikia naujų įžvalgų apie jų kasdienybę ir dvasinį gyvenimą.
Paralelės su kitais radiniais Europoje
Kiti pastarųjų metų atradimai Europoje papildo šį akmens amžiaus paveikslą. Netoli Krokuvos Lenkijoje rasta įrodymų, kad paleolito laikotarpio žmonės vartojo žmogaus smegenis ir kaulų čiulpus. Radiokarboninė analizė parodė, kad šiems palaikams apie 18 tūkst. metų. Naudojant 3D mikroskopiją buvo išsamiai ištirti kaulų pjūviai ir lūžiai, siekiant suprasti jų susidarymo aplinkybes.
Šie ir panašūs radiniai rodo, kad akmens amžiaus Europoje egzistavo sudėtingos tradicijos, kuriose glaudžiai persipynę praktiniai išgyvenimo aspektai, religiniai įsitikinimai ir požiūris į mirtį.
