Sostinėje gyvena 76 tūkst. užsieniečių, t. y. kas dešimtas gyventojas yra ne mūsų šalies pilietis, parodė Vilniaus miesto savivaldybės tyrimas. Sostinės meras Valdas Benkunskas sako, kad toks užsieniečių skaičius reikalauja būtinybės imtis griežtų sprendimų.
„Tas lūžio taškas, kuriame esame – kas 10 žmogus yra iš kitos valstybės, jeigu su jais nebus dirbama, mes turėsime tokias problemas, kaip turi Berlynas, Londonas, Stokholmas. Vadinasi – augantis nusikalstamumas, formuojami getai, atsirandanti tam tikra socialinė atskirtis, izoliacija“, – ketvirtadienį savivaldybėje žurnalistams kalbėjo sostinės meras.
Vilniaus miesto tarybai priėmus užsienio kilmės gyventojų integracijos vykdymo veiksmų planą, sostinė pradeda įgyvendinti jame numatytas priemones. Nurodoma, kad lietuvių kalbos mokymasis yra prioritetinė plano dalis ir būtina sąlyga sėkmingam gyvenimui mieste.
V. Benkunskas pristatė, kad sostinėje apsigyvenusiems užsieniečiams bus sudaromos sąlygos mokytis valstybinės kalbos jiems patogiausiu būdu – nuo savarankiško mokymosi, neformalių užsiėmimų iki akademinių kursų.
„Šiuo metu užsienio kilmės piliečiai, norintys gyventi Lietuvoje, neturi teisinių paskatų mokėti lietuvių kalbą. Užsienietis gali pratęsti jam išduotą laikinąjį leidimą kas 2–3 metus, neturėdamas net bazinių valstybinės kalbos žinių. Todėl kreipiausi į Vidaus reikalų ministrą su siūlymu numatyti aiškų reikalavimą, kad, siekdamas pratęsti laikiną leidimą gyventi Lietuvoje po trejų metų, užsienietis privalo turėti dokumentą, patvirtinantį, kad jis moka lietuvių kalbą ne prasčiau nei A2 lygiu“, – sako sostinės meras.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.
