Kinijos startuolis „RoboParty“ parodė, kad uždarų korporacijų, saugančių savo patentus it didžiausią paslaptį, era gali artėti prie pabaigos. Įmonė nemokamai atvėrė visą savo flagmaninio humanoidinio roboto „Roboto Origin“ dokumentaciją: konstrukcinius brėžinius, programinio kodo išeities tekstus ir tiekėjų sąrašus. Tai pirmasis pasaulyje atvirojo kodo dvikojis humanoidas, metantis iššūkį tokiems technologijų milžinams kaip „Boston Dynamics“ ar „Tesla“.
Šis žingsnis gali iš esmės demokratizuoti prieigą prie pažangios robotikos – technologijos, kuri iki šiol buvo prieinama tik turtingiausioms laboratorijoms ir didžiosioms korporacijoms. Nuo šiol bet kuris programuotojas ar inžinierius, nepaisant biudžeto ar šalies, gali atsisiųsti visus reikalingus failus ir pats sukurti, modifikuoti ar toliau tobulinti „Roboto Origin“.
Nuoma nuo bendrabučio iki revoliucijos: „Roboto Origin“ istorija
Už „RoboParty“ sėkmės slypi vos 21 metų Huang Yi – jaunas inžinierius, savo kelią robotikos pasaulyje pradėjęs studentiškame kambaryje Harbino technologijos institute. Dar studijų metais jis kūrė nebrangius dvikojus robotus, kurie sulaukė pasaulinio robotikos autoriteto, „Boston Dynamics“ įkūrėjo Marco Raiberto, dėmesio.
Matydamas, kiek daug laiko ir pinigų eikvojama kartojant tas pačias klaidas uždarose laboratorijose, Huang Yi nusivylė tradiciniais pramonės procesais. Jis anksčiau laiko baigė studijas ir 2025 m. įkūrė „RoboParty“. Per vos 120 dienų komandai pavyko sukurti pirmąjį „Roboto Origin“ prototipą.
„Roboto Origin“ – 125 cm aukščio ir 34 kg svorio robotas – toli gražu nėra tik technologinė demonstracija. Jis gali judėti iki 3 m/s greičiu, todėl yra vienas greičiausių savo klasės humanoidų. Už natūralų ir sklandų judėjimą atsako specialiai sukurtas AMP (Anthropomorphic Gait Algorithm) algoritmas: jo dėka roboto eisena stebėtinai primena žmogaus judesius.
Sprendimas visiškai atverti projekto kodą ir dokumentaciją 2026 m. sausį labai greitai davė rezultatų: „GitHub“ platformoje projektas surinko daugiau kaip tūkstantį žvaigždučių, o pasaulio laboratorijos ir entuziastai pradėjo užsakinėti rinkinius savarankiškam roboto surinkimui.
„Mūsų tikslas – kad geriausi robotikos sprendimai gimtų šiame ekosistemoje ir tarnautų visam pasauliui“, – pabrėžia Huang Yi.
Robotikos demokratizacija: ar baigiasi milžiniškų biudžetų era?
„RoboParty“ pasirinktas atvirojo kodo modelis taikosi į tris didžiausias šiuolaikinės robotikos problemas: milžinišką kūrimo kainą, projektų fragmentaciją ir bendrų standartų stoką. Bendrovė teigia, kad jos siūloma bazinė „Embodied Infrastructure“ platforma gali sumažinti naujų humanoidų kūrimo kaštus net iki 80 procentų.
Vietoj to, kad kiekviena komanda nuo nulio kurtų mechaniką, elektroniką ir programinę įrangą, dabar galima atsisiųsti paruoštus CAD brėžinius, komponentų sąrašą (EBOM) ir išsamius surinkimo nurodymus. Tai leidžia mažoms komandoms ir nepriklausomiems kūrėjams susitelkti į aukštesnio lygio uždavinius – pavyzdžiui, naujų elgsenos modelių ar specializuotų funkcijų programavimą.
„RoboParty“ apsiriboja ne tik įrankių suteikimu. Įmonė kuria ir prižiūri globalų problemų sąrašą „Hands-On Humanoid Robot Problem List“. Tai savotiška kolektyvinės atminties duomenų bazė, kurioje fiksuojamos viso pasaulio kūrėjų patirtys: nuo techninių gedimų iki programinių klaidų. Kiekviena sėkmingai išspręsta problema iš individualios patirties virsta bendru žinių ištekliumi.
Toks požiūris jau pritraukė talentų iš pirmaujančių pasaulio universitetų ir inžinierių, dirbančių didžiausiose „Fortune 500“ bendrovėse. Į atvirą ekosistemą ateinantys profesionalai atsineša savo patirtį ir sprendimus, kurie iškart tampa prieinami visai bendruomenei.
Ambicingas planas iki 2030-ųjų
Artimiausių metų „RoboParty“ planas – ne mažiau drąsus nei pati technologija. 2026-uosius įmonė skiria bendruomenės plėtrai ir edukacijai: planuojami mokymai, atviros dirbtuvės, dokumentacijos tobulinimas ir mokymo medžiagos kūrimas universitetams bei savamoksliams.
2027–2028 m. numatoma sukurti BMF (Behavior Foundation Model) – elgsenos pagrindų modelį, kuris gebėtų mokytis naujų užduočių stebėjimo būdu. Tokie modeliai leistų robotams perimti veiksmus iš realių žmonių ar kitų robotų, o ne būti tik detaliai užprogramuotoms mašinoms.
Po 2029 m. „RoboParty“ siekia tapti universalia platforma masiškai diegiamai „įkūnytai“ dirbtiniam intelektui – tai yra AI sistemoms, veikiančioms ne tik skaitmeninėje erdvėje, bet ir fiziniame pasaulyje, per robotus.
Jei Huang Yi vizija išsipildys, po kelių metų mūsų namuose ir gamyklose dirbantys humanoidiniai robotai nebus vieno monopolisto uždaras produktas. Jie taps daugybės pasaulio kūrėjų bendro darbo rezultatu – nuolat tobulėjanti sistema, pagrįsta atviru dalijimusi žiniomis ir kodu.
Tokiu atveju robotika iš brangaus, uždaro elito žaislo virstų plačiai prieinama infrastruktūra. Tai jau nebe vien technologija – tai nauja ateities kūrimo filosofija, paremta bendradarbiavimu, atvirumu ir kolektyvine kūryba.
