Daugeliui rytinis kavos puodelis yra paprasčiausias būdas greičiau prabusti. Tačiau naujas tyrimas rodo, kad kofeino poveikis gali būti gerokai platesnis – jis gali padėti apsaugoti nuo miego trūkumo sukeltų atminties sutrikimų ir net juos atkurti bent jau laboratorinėmis sąlygomis.
Singapūro nacionalinio universiteto („National University of Singapore“, NUS) mokslininkai nustatė, kad kofeinas pelėms padėjo sumažinti ir atstatyti atminties spragas, atsiradusias dėl miego stokos. Tyrėjai daugiausia dėmesio skyrė hipokampo CA2 sričiai – smegenų daliai, siejamai su socialine atmintimi, t. y. gebėjimu atpažinti anksčiau matytą individą.
Kaip ir buvo tikėtasi, pelės, kurios buvo sąmoningai laikomos nemiegančios, gerokai prasčiau atpažino kitas peles, su kuriomis buvo susidūrusios anksčiau. Tačiau kitai pelių grupei savaitę prieš miego ribojimą buvo reguliariai skiriamos stabilios kofeino dozės, ir ši grupė nepatyrė tokio ryškaus socialinės atminties suprastėjimo.
Dar daugiau – kai kofeinas buvo pritaikytas iš miego stoką patyrusių pelių paimtam smegenų audiniui (net jei pelės anksčiau kofeino nebuvo gavusios), mokslininkai pastebėjo, kad pagerėjo signalų perdavimas būtent CA2 srityje.
„Miego trūkumas ne tik priverčia jaustis pavargus. Jis selektyviai sutrikdo svarbius atminties grandynus“, – teigė NUS fiziologas Lik-Wei Wong.
„Nustatėme, kad kofeinas gali panaikinti šiuos sutrikimus tiek molekuliniu, tiek elgsenos lygmeniu. Tai rodo, kad kofeino nauda gali neapsiriboti vien pagalba išlikti budriems“, – pridūrė jis.
Seniai žinoma, kad miego stoka trukdo atminties įtvirtinimui ir didina įvairių neigiamų sveikatos pasekmių riziką. Vis dėlto ryšys tarp miego ir socialinės atminties iki šiol buvo nagrinėtas palyginti mažiau.
Tyrėjų analizė parodė, kad miego trūkumas sustiprino smegenų signalizaciją, susijusią su adenozinu – chemine medžiaga, kuri skatina mieguistumą ir, kaip rodo ankstesni bandymai su pelėmis, gali slopinti atminties formavime dalyvaujančius grandynus. Kofeinas, kaip žinoma, gali susilpninti šią signalizaciją – ir šiame tyrime toks poveikis taip pat buvo užfiksuotas.
Pasak mokslininkų, šis darbas leidžia tiksliau suprasti, kaip miego stoka ir kofeinas veikia socialinę atmintį bei kokie konkretūs neuronų tinklai šiame procese dalyvauja.
„Mūsų rezultatai rodo, kad CA2 sritis yra kritiškai svarbus mazgas, siejantis miegą ir socialinę atmintį“, – sakė NUS neuromokslininkas Sreedharan Sajikumar.
Vis dėlto mokslininkai pabrėžia svarbią išlygą: šie rezultatai gauti atlikus eksperimentus su pelėmis. Nors žmonių ir pelių biologija turi daug panašumų, išvadas dar reikia patvirtinti tyrimuose su žmonėmis, įvertinant jų miego įpročius ir kofeino vartojimą.
Tyrimas leidžia manyti, kad gebėjimas atpažinti žmones ir prisiminti detales apie juos gali suprastėti net po trumpo miego trūkumo laikotarpio, o reguliarus kofeino vartojimas teoriškai galėtų suteikti tam tikrą apsaugą. Tačiau kol kas tai – hipotezė, kuriai patvirtinti būtini papildomi duomenys.
Ilgalaikėje perspektyvoje tokie tyrimai gali būti reikšmingi ir aiškinantis, kodėl miego stoka siejama su didesne demencijos rizika. Galbūt dalis šio ryšio susijusi su atminties grandynais, kurie priklauso nuo kokybiško miego režimo ir kurie dažnai būna sutrikę demencijos atvejais.
„Šis tyrimas praplečia mūsų supratimą apie biologinius mechanizmus, slypinčius už su miegu susijusio kognityvinio silpnėjimo. Tai gali padėti ateityje kurti būdus, kaip išsaugoti kognityvinę veiklą“, – teigė S. Sajikumar.
Tyrimo rezultatai publikuoti žurnale „Neuropsychopharmacology“.
