Ar jūsų darbą perims robotas? Ekspertai įvardijo datą, kada mašinų bus daugiau nei darbuotojų

4 min. skaitymo

Ekspertai prognozuoja, kad per artimiausias kelis dešimtmečius autonominių fizinių robotų ir skaitmeninių dirbtinio intelekto (DI) agentų skaičius ne tik išaugs, bet ir pranoks dirbančių žmonių populiaciją.

Darbo rinka stovi ant turbūt radikaliausios transformacijos slenksčio nuo pat pramonės revoliucijos laikų. Tai, kas dar prieš dešimtmetį atrodė kaip futuristinis, kiberpanko žanro įkvėptas scenarijus, šiandien vis dažniau atsispindi didžiausių finansinių institucijų ataskaitose.

Kalbame ne apie tolimą teoriją, o apie procesą, kuris jau vyksta didžiausiose pasaulio korporacijose. Klausimas tik vienas – ar sugebėsime šį procesą valdyti taip, kad technologijos tarnautų žmogui, o ne paprasčiausiai išstumtų jį iš ekonominės lygties?

Miliardai robotų ir skaitmeninių agentų armija

„Citi Global Insights“ prognozės, kurias pristato Robas Garlickas, yra išties stulbinančios. Remiantis analize, iki 2035 metų pasaulyje gali veikti apie 1,3 milijardo DI varomų robotų, o iki šio amžiaus vidurio jų skaičius gali išaugti iki neįtikėtinų 4 milijardų.

Svarbu pabrėžti, kad kalbama tik apie fizinius robotus – mašinas, kurios valys, vairuos, pristatys siuntas, dirbs statybų aikštelėse ir socialinės globos sektoriuje. Tai įrenginiai, kurie tampa vis pajėgesni, o investicijų į tokią technologiją atsipirkimo laikas kasmet trumpėja.

Three autonomous delivery robots parked outside a building, showcasing modern technology.

Tačiau fiziniai robotai – tik ledkalnio viršūnė. Garlickas atkreipia dėmesį į tikrą sprogimą skaitmeninėje erdvėje – vadinamųjų DI agentų plėtrą. Tai autonominės programinės sistemos, galinčios savarankiškai atlikti sudėtingas biuro ir analitines užduotis.

Konsultacijų bendrovės „McKinsey“ pavyzdys puikiai iliustruoja šių pokyčių tempą: prieš pusantrų metų įmonė naudojo apie 3 tūkst. agentų, šiandien jų jau yra apie 20 tūkst. (kai kurie šaltiniai mini net 25 tūkst.), o per artimiausius 18 mėnesių jų skaičius turėtų susilyginti su visais žmogiškaisiais įmonės darbuotojais – maždaug 40 tūkstančių. Vadinasi, per vos trejus metus bendrovė iš esmės padvigubins savo „darbo jėgą“ nepriimdama nė vieno naujo žmogaus.

Ši dinamika sutampa ir su Elono Musko vizija. Pasaulio ekonomikos forume Davose jis pareiškė, kad vieną dieną robotų Žemėje bus daugiau nei žmonių. „Tesla“ savo planais tai tik patvirtina – neseniai paskelbta, kad nutraukiama modelių „S“ ir „X“ gamyba, siekiant atlaisvinti pajėgumus ir resursus humanoidinio roboto „Optimus“ komercinei gamybai. Tai aiškus signalas: didžiosios technologijų bendrovės rimtai stato ant masinės robotizacijos.

Žmonės, robotai ir atsakomybė

Nors robotai žada greitą naudą ir tampa vis pigesni bei lengviau prižiūrimi, būtina rasti kritinį tašką, kuriame žmogaus gerovė vėl taptų prioritetu – taip, kaip pastaraisiais metais į pirmą planą iškilo klimato apsauga ir ESG strategijos.

Vis svarbiau tampa reikalauti, kad įmonės, diegdamos automatizaciją, sąmoningai rūpintųsi žmonėmis. Kaip kadaise iš turto valdytojų buvo pareikalauta atsižvelgti į klimato kaitą, taip dabar gali ateiti metas, kai bus reikalaujama visiško skaidrumo, kaip technologijos veikia užimtumą ir darbo sąlygas. Šis kelias nėra lengvas – tai rodo ir situacija JAV, kur, valdant Donaldo Trumpo administracijai, ESG rėmai buvo stipriai perinterpretuoti, o daug korporacijų ėmė trauktis iš viešų socialiai atsakingų įsipareigojimų, siekdamos išvengti politinių konfliktų.

Vis dėlto, nepaisant politinių svyravimų, faktai kalba patys už save: robotai tampa pigesni ir efektyvesni už „kūną ir kraują“ turinčius darbuotojus. Perėjimas nuo situacijos, kai mašinos sudarė mažiau nei 1 proc. visos darbo jėgos, iki būsenos, kurioje jos tampa dauguma, yra negrįžtamas procesas.

Miliardų robotų ir skaitmeninių agentų, perimančių vis daugiau mūsų užduočių, vizija nebėra tolimas mokslinės fantastikos scenarijus. Tai – realybė, į kurią jau orientuojasi verslo strategijos. „Citi“ ekspertų aprašomų pokyčių mastas verčia mus iš esmės permąstyti pačios „darbo“ sąvokos prasmę. Nors mašinų efektyvumas ir mažos sąnaudos abejonių nekelia, lemiamas klausimas išliks tas pats: ar sugebėsime išlaikyti pusiausvyrą, kurioje žmogus nebus nustumtas į visišką paraštę?

Dalintis straipsniu
Komentarų: 0

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojami Video