Jungtinėje Karalystėje neseniai užfiksuotas išskirtinis medicinos pasiekimas – moteris, gimusi be gimdos, pagimdė sveiką berniuką. Tai pirmasis toks atvejis šalyje, atveriantis naujų galimybių moterims, kurios iki šiol neturėjo galimybės pačios išnešioti kūdikio.
Greisei Bel paauglystėje buvo pasakyta, kad ji niekada negalės pastoti ir pagimdyti. Tačiau dabar, perkopusi trisdešimties metų ribą, ji tapo pirmąja moterimi Jungtinėje Karalystėje ir, tikėtina, tik trečiąja Europoje, kuriai pavyko pagimdyti vaiką po mirusios donorės gimdos transplantacijos.
Ši sudėtinga medicininė procedūra tapo įmanoma dėl labdaros organizacijos „Womb Transplant UK“. Organizaciją įkūrė ginekologas chirurgas Ričardas Smitas kartu su transplantacijos chirurge Izabele Kiuroga. Būtent ši komanda inicijavo ir finansavo sudėtingą operaciją.
Specialistų teigimu, tai reikšmingas žingsnis medicinos srityje. Pasak Oksfordo transplantacijos centre dirbančios chirurgės Izabelės Kiurogų, tokie rezultatai suteikia naujos vilties moterims, kurios gimė be gimdos, tačiau svajoja turėti biologinių vaikų.
Gydytojai pabrėžia, kad gimdos transplantacija šiuo metu yra vienintelė galimybė tokioms moterims pačioms išnešioti ir pagimdyti kūdikį. Iki šiol jos dažniausiai galėjo rinktis tik įvaikinimą arba surogatinę motinystę.
Pirmieji sėkmingi gimdos transplantacijos bandymai pasaulyje pradėti dar 2012 metais. Medicinos pažanga šioje srityje sparčiai vystosi, o sėkmingų atvejų skaičius pamažu didėja.
2025 metų balandį Jungtinėje Karalystėje jau buvo užfiksuotas vienas svarbus pasiekimas. Tuomet moteris pagimdė sveiką kūdikį po to, kai jai buvo persodinta jos sesers – gyvos donorės – gimda.
Praėjus aštuoniems mėnesiams po šio įvykio gimė ir Greisės Bel kūdikis. Šiuo atveju buvo naudojama gimda, paaukota po donorės mirties. Tai dar kartą patvirtino, kad tokios transplantacijos gali būti sėkmingos ir naudojant mirusių donorų organus.
Pati transplantacijos operacija buvo itin sudėtinga ir truko apie septynias valandas. Chirurgams reikėjo labai tiksliai prijungti persodintą organą prie paciento kraujotakos sistemos, kad jis galėtų tinkamai funkcionuoti.
Po operacijos Greisės organizmui buvo taikoma hormonų terapija. Ji padėjo paskatinti menstruacijų ciklą ir paruošti organizmą nėštumui. Tik po šio etapo gydytojai galėjo pereiti prie kito gydymo žingsnio.
Vėliau moteriai buvo atliktas apvaisinimas mėgintuvėlyje – IVF procedūra. Tai leido sukurti embrioną ir perkelti jį į persodintą gimdą. Nėštumas vystėsi sėkmingai, o galiausiai gimė sveikas berniukas.
Didelį vaidmenį šioje istorijoje suvaidino ir donorės šeima. Artimieji teigia jaučiantys didžiulį pasididžiavimą savo dukros palikimu ir sprendimu tapti donore.
Pasak jų, donorystė gali suteikti kitiems žmonėms neįkainojamą dovaną – galimybę gyventi visavertį gyvenimą. Jie taip pat ragina kitus apsvarstyti organų donorystę ir taip padėti tiems, kuriems jos labai reikia.
Greisės istorija nėra pirmasis toks atvejis pasaulyje. Pirmasis kūdikis, gimęs po mirusios donorės gimdos transplantacijos, pasaulyje buvo užfiksuotas Brazilijoje 2017 metais.
Per pastaruosius metus tokių gimimų pasaulyje vis daugėja. Skaičiuojama, kad šiuo būdu jau gimė apie tuziną kūdikių įvairiose šalyse.
Daugiausia tokių atvejų užfiksuota Jungtinėse Valstijose, kur gimė mažiausiai septyni kūdikiai po gimdos transplantacijos. Taip pat pavienių sėkmingų atvejų buvo Čekijoje, Italijoje ir Turkijoje.
2024 metais paskelbta pasaulinė medicinos apžvalga parodė, kad gimdos transplantacijos iš mirusių donorų gali būti beveik tokios pat sėkmingos kaip ir iš gyvų donorų.
Analizė parodė, kad iš 24 pacienčių, kurioms buvo persodinta mirusios donorės gimda, gyvo gimimo rodiklis siekė apie 66 procentus. Tai laikoma labai geru rezultatu tokiai sudėtingai medicininei procedūrai.
Dauguma šių pacienčių sirgo Mejer–Rokitanskio–Kiuster–Hauser sindromu, dar vadinamu MRKH. Tai retas raidos sutrikimas, dėl kurio moterys gimsta be gimdos arba su neišsivysčiusia gimda.
Šis sindromas nustatomas maždaug vienai iš penkių tūkstančių moterų. Dėl to jos negali išnešioti kūdikio natūraliu būdu, nors jų kiaušidės dažniausiai veikia normaliai.
Greisė Bel taip pat serga MRKH sindromu. Ji tikisi, kad jos istorija įkvėps daugiau moterų ir suteiks joms vilties, jog ateityje tokios operacijos taps dar prieinamesnės.
Pasak jos, nėra žodžių, kuriais būtų galima pakankamai padėkoti donorei ir jos šeimai. Moteris sako kasdien galvojanti apie juos ir tikinti, kad donorės sprendimas suteikė jai didžiausią gyvenimo dovaną.
Ji taip pat pabrėžia, kad dalis donorės tarsi gyvens toliau per jos sūnų. Ši mintis jai suteikia didelį dėkingumo ir pagarbos jausmą.
Tuo metu organizacija „Womb Transplant UK“ planuoja tęsti savo veiklą ir ateityje atlikti dar daugiau transplantacijų. Numatyta iš viso įgyvendinti dešimt gimdos persodinimo operacijų.
Penkioms jų bus naudojamos gyvų donorų gimdos, o dar penkioms – mirusių donorų organai. Šios procedūros atliekamos kaip Jungtinėje Karalystėje vykdomo mokslinio tyrimo INSITU dalis.
Šiame projekte dalyvaujantys gydytojai savo laiką ir patirtį skiria savanoriškai. Tuo tarpu labdaros organizacija finansuoja transplantacijų procedūras ir su jomis susijusį gydymą.
Specialistai tikisi, kad tokie projektai ateityje leis dar geriau suprasti gimdos transplantacijos galimybes. O svarbiausia – suteiks naują viltį tūkstančiams moterų, svajojančių pačioms susilaukti vaikų.
