Kapčiamiestyje ketinant steigti poligoną, nevyriausybinių organizacijų (NVO) atstovai antradienį ketina įteikti Aplinkos ministerijai savo poziciją dėl kurtinių apsaugos.
Gamtininkai teigia, kad apie 30 proc. kurtinių populiacijos gyvena Rūdninkų ir Kapčiamiesčio miškuose. Todėl, pažymi jie, poligonų veikla darys didelę žalą visai šios rūšies paukščių populiacijai.
Siekiant išsaugoti Lietuvoje kurtinius, ministerijai skirtoje pozicijoje nevyriausybinių organizacijų atstovai išdėstė savo siūlymus. Vienas jų – stiprinti miškų apsaugą Dzūkijos nacionaliniame parke ir Čepkelių apylinkėse.
„Kadangi sutampa dviejų poligonų kompensacinės priemonės, tai jas įgyvendinti ir apsaugoti kurtinius būtent tik tuose poligonuose, tikrai turbūt nepavyks. (…) Mūsų siūlymas yra kompensuoti kitoje teritorijoje, konkrečiai dabar kalbant apie Dzūkijos nacionalinį parką ir Čepkelių apylinkes, kur siūlome sustiprinti miškų apsaugą, juos priskiriant antrai grupei, ypač 5 kilometrų buferyje aplink Čepkelius“, – LRT radijui antradienį kalbėjo iniciatyvinės aplinkosauginių NVO grupės atstovas, ornitologas Marius Karlonas.
ELTA primena, kad pernai gruodį Valstybės gynimo taryba (VGT) priėmė sprendimą steigti brigados dydžio Kapčiamiesčio poligoną Lazdijų savivaldybėje. Be to, nuspręsta, kad Tauragėje esančio poligono plotas bus dvigubai didinamas, išplečiant jo teritoriją į Jurbarko savivaldybę.
Vis tik, dėl tokio valdžios sprendimo kilo vietos bendruomenės pasipiktinimas.
Brigados dydžio poligoną norima įsteigti siekiant atliepti kariuomenės modernizaciją, augantį šauktinių skaičių, vystomą nacionalinę diviziją ir didėjančias sąjungininkų pajėgas.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.
