Mokslininkai, mėginantys sudėlioti sudėtingą Alzheimerio ligos dėlionę, priartėjo prie dar vienos svarbios jos dalies. Vis daugiau įrodymų rodo ryšį tarp mūsų žarnyno ir smegenų.
Su gyvūnais atlikti tyrimai parodė, kad Alzheimerio liga gali būti perduodama jauniems pelių patinams per žarnyno mikrobiotos perkėlimą. Tai dar kartą patvirtina sąsają tarp virškinimo sistemos ir smegenų sveikatos.
2023 metais atliktas tyrimas dar labiau sustiprino hipotezę, kad pagrindinis šio reiškinio mechanizmas gali būti uždegimas.
„Parodėme, kad Alzheimerio liga sergantys žmonės turi didesnį žarnyno uždegimą“, – aiškino Viskonsino universiteto psichologė Barbara Bendlin, komentuodama tyrimo rezultatus. „Ir tarp Alzheimerio liga sergančiųjų, vertinant smegenų vaizdus, tie, kurių žarnyno uždegimas buvo didesnis, smegenyse turėjo ir daugiau amiloido plokštelių sankaupų.“
Viskonsino universiteto patologė Margo Heston kartu su tarptautine mokslininkų komanda ištyrė 125 asmenų, dalyvavusių dviejuose Alzheimerio ligos prevencijos kohortiniuose tyrimuose, išmatų mėginius. Juose buvo matuojamas fekalinis kalprotektinas – žarnyno uždegimo žymuo.
Tyrimo pradžioje dalyviai atliko kelis kognityvinius testus, buvo apklausti apie šeimos ligų istoriją, taip pat ištirti dėl geno, didinančio Alzheimerio ligos riziką. Daliai tiriamųjų atlikti klinikiniai tyrimai, siekiant nustatyti amiloido baltymo sankaupas smegenyse – vieną dažniausių požymių, rodančių prasidėjusius neurodegeneracinius procesus.
Nustatyta, kad vyresnių dalyvių fekalinio kalprotektino lygis paprastai buvo didesnis, tačiau dar ryškesnis jo padidėjimas fiksuotas tiems, kurių smegenyse aptiktos Alzheimerio ligai būdingos amiloido plokštelės.
Kartu su kalprotektino lygiu didėjo ir kiti Alzheimerio ligos biologiniai žymenys, o atminties testų rezultatai blogėjo. Prastesnius atminties rodiklius turėjo ir tie dalyviai, kuriems Alzheimerio liga dar nebuvo diagnozuota, tačiau jų kalprotektino lygis buvo aukštesnis.
„Iš šio tyrimo negalime nustatyti priežastinio ryšio; tam būtini tyrimai su gyvūnais“, – pabrėžė Heston.
Ankstesnė plataus masto laboratorinė analizė parodė, kad žarnyno bakterijų išskiriamos cheminės medžiagos gali skatinti uždegiminių signalų perdavimą smegenyse. Be to, kituose tyrimuose nustatyta, kad Alzheimerio liga sergančių pacientų žarnyno uždegimas yra didesnis nei sveikų kontrolinės grupės asmenų.
Heston ir jos kolegos mano, kad mikrobiotos sudėties pokyčiai lemia žarnyno funkcijų pakitimus, kurie sukelia viso organizmo lėtinį, nors ir nedidelio intensyvumo, uždegimą. Toks ilgalaikis uždegimas pamažu pažeidžia organizmo barjerines sistemas.
„Padidėjęs žarnyno pralaidumas gali lemti didesnę į kraują patenkančių uždegiminių molekulių ir iš žarnyno spindžio kilusių toksinų koncentraciją. Tai sukelia sisteminį uždegimą, kuris gali sutrikdyti kraujo ir smegenų barjero funkciją, skatinti neuroinflammationą, o galiausiai – neuronų pažeidimą ir neurodegeneraciją“, – aiškino Viskonsino universiteto bakteriologas Federico Rey.
Šiuo metu mokslininkai atlieka tyrimus su pelėmis, siekdami išsiaiškinti, ar mitybos pokyčiai, susiję su padidėjusiu uždegimu, gali sukelti graužikams Alzheimerio ligos atitikmenį.
Nors po dešimtmečius trunkančių tyrimų vis dar nėra veiksmingo gydymo milijonams Alzheimerio liga sergančių žmonių visame pasaulyje, vis geriau suprantant ligos biologinius mechanizmus, pamažu priartėjama prie galimų sprendimų.
