Išgyveno karą, gaisrą ir netektis: šimtmečio sulaukusi druskininkietė atskleidė ilgaamžiškumo paslaptį
Balandžio 4 dieną Druskininkų savivaldybės gyventoja Jadvyga Ona Eidukevičienė paminėjo išskirtinę sukaktį – 100-ąjį gimtadienį.
Garbingos sukakties proga jubiliatę pasveikinti atvyko Druskininkų savivaldybės vicemerė Diana Brown, Socialinės paramos skyriaus vedėja Ligita Baranauskienė, Leipalingio seniūnijos seniūnas Antanas Krancevičius ir savivaldybės administracijos specialistai. Svečiai linkėjo stiprios sveikatos, perdavė mero Ričardo Malinausko sveikinimą ir įteikė dovanų.
Jadvyga Ona Eidukevičienė gimė ir užaugo Savanorių kaime, Leipalingio seniūnijoje, gausioje – vienuolikos vaikų – šeimoje. Nuo mažens ji buvo pratinama prie darbo ir atsakomybės, todėl šios vertybės lydėjo visą gyvenimą.
Jos gyvenimo kelias nebuvo lengvas. Pokario metais Savanorių kaimas tapo prieglobsčiu daugeliui šeimų, nukentėjusių nuo karo. Artimųjų teigimu, būtent tuomet patirti išgyvenimai dar jaunystėje užgrūdino Jadvygos charakterį.
Didžiąją gyvenimo dalį moteris dirbo kolūkyje. Ji rūpinosi šeima, užaugino du vaikus, šiandien džiaugiasi šešiais anūkais ir aštuoniais proanūkiais.
Vienu gyvenimo tarpsniu Jadvyga gyveno Krosnoje, tačiau atkūrus Lietuvos nepriklausomybę pasinaudojo galimybe susigrąžinti tėviškės žemes ir sugrįžo į gimtąjį Savanorių kaimą, kur tęsė savo gyvenimą.
Vienas skaudžiausių išbandymų ją ištiko 1995 metais. Vos atgavus tėviškės žemes, gaisras pasiglemžė namus ir jos vyrą. Tą dieną moteris buvo išėjusi gaudyti iš tvarto pabėgusio arklio, o grįžusi rado liepsnose skendinčius namus. Nepaisant tragedijos, ji nepalūžo – sukaupusi jėgas ir padedama artimųjų bei gerų žmonių, netrukus atstatė namus.
Kaip pasakoja artimieji, sunkumus įveikti padėjo tikėjimas, šeimos palaikymas ir vidinė stiprybė.
Ilgo gyvenimo paslaptimi Jadvyga laiko paprastą, kuklų gyvenimo būdą: maistą, užaugintą savo ūkyje, ir saiką. Anūkės teigimu, močiutė vis kartodavo, kad geriau atsistoti nuo stalo šiek tiek nepavalgius nei persivalgyti.
Visą gyvenimą ją lydėjo ir išmintinga nuostata – nesijaudinti dėl to, ko negalima pakeisti. Šią mintį iki šiol prisimena ir kartoja jos anūkai bei proanūkiai.
Net ir sulaukusi garbaus amžiaus Jadvyga išliko aktyvi. Iki 97 metų ji pati prižiūrėjo daržus, augino gėles, dalyvaudavo bendruomenės gyvenime, lankydavosi bažnyčioje. Vėliau kasdienybę kiek sulėtino patirta klubo trauma, tačiau ir šiandien ji išlieka veikli – mezga, skaito net ir be akinių.
Pasak anūkės, svarbią vietą močiutės gyvenime užėmė rankdarbiai: verpimas, mezgimas ir nėrimas. Šių amatų ji išmokė ir savo vaikus bei anūkus. Vasaromis jos dienos sukosi apie ūkį, gyvulius, daržus ir mišką, o žiemomis – apie rankdarbius ir ramius vakarus namuose.
Jadvyga visuomet garsėjo svetingumu. Ji tikėjo, kad kiekvieną svečią reikia pasodinti prie stalo ir pavaišinti – net jei tuo metu namuose yra tik paprastas kąsnis.
Didžiausios jos vertybės – šeima, artimieji ir tikėjimas. Anot artimųjų, tikėjimas ne kartą padėjo ištverti gyvenimo sunkumus ir išbandymus.
Sulaukusi 100 metų Jadvyga Ona Eidukevičienė didžiausia dovana laiko tai, kad yra mylima, prižiūrima ir apsupta artimųjų. Jos gyvenimo istorija – stiprybės, ištvermės ir tikėjimo pavyzdys. Jaunajai kartai jubiliatė palinkėjo supratimo, atleidimo ir pasitikėjimo vieni kitais.
