Jūsų sodas gali likti be žiedų: 4 augalai, kuriems balandžio tręšimas yra gyvybiškai svarbus
Balandis – vienas svarbiausių mėnesių augalų tręšimui, nes būtent tada dauguma rūšių pradeda intensyviai augti ir aktyviai „ieško“ maistinių medžiagų. Jei dirvožemis skurdus, augalai formuoja silpnus ūglius, mažesnius lapus, tampa jautresni ligoms ir kenkėjams.
Praleidus pavasarinį tręšimą, augimas ne tik sulėtėja – dažnai nukenčia ir derlius. Daržovės bei vaiskrūmiai, stokojantys maistinių medžiagų, prasčiau žydi ir dera, o derlius būna mažesnis ir prastesnės kokybės.
Pradėdami pavasarinį tręšimą įvertinkite ir dirvos tipą. Sunkesnės, molingos dirvos ilgiau išlaiko maisto medžiagas, tačiau po žiemos lėčiau įšyla. Smėlingose dirvose trąšų paprastai reikia mažesnėmis normomis, bet dažniau. Šių principų nepaisymas kelia augalams stresą: net ir dirvoje esančias medžiagas jiems tampa sunku įsisavinti.
Norint tinkamai startuoti sezoną, nebūtina pirkti brangiausių mišinių. Dažnai pakanka vienų subalansuotų trąšų su azotu, fosforu ir kaliu, papildytų organinėmis medžiagomis, pavyzdžiui, kompostu. Reiklesniems augalams gali praversti specializuotos priemonės, skirtos žydėjimui ir derėjimui skatinti.
Augalai, kurie be tręšimo gali neišlaikyti viso sezono
Kai kuriems augalams tręšimas yra ne pasirinkimas, o būtinybė. Tinkamai pamaitinti jie suformuoja tvirtą pagrindą, augina sveikus lapus, geriau vykdo fotosintezę, išlieka gyvybingi ir atsparesni ligoms. Štai keturi augalai, kuriems balandžio tręšimas ypač svarbus.
1. Rožė
Rožės yra reiklios maistinėms medžiagoms. Balandį jos dažniausiai pradeda krauti lapus ir ruošiasi intensyviam pavasariniam augimui. Be tręšimo ūgliai neretai būna silpni, o krūmas tampa labiau pažeidžiamas ligoms.
Tręšimą verta pritaikyti konkrečiai veislei: miniatiūrinėms rožėms paprastai reikia mažesnių dozių, o dideliems vijokliniams krūmams – papildomo maitinimo. Dažnai rekomenduojamos lėto veikimo granuliuotos trąšos ir augimą skatinančios priemonės, jas naudojant maždaug kas dvi savaites.
2. Hortenzija
Balandį hortenzijos aktyviai augina naujus ūglius. Sodo hortenzijoms dažniausiai tinka ilgalaikio veikimo trąšos, o šluotelinės laikomos atsparesnėmis, tačiau ir joms prireikia paramos, kad suformuotų didelius, įspūdingus žiedynus.
Jei balandį augalams trūks maistinių medžiagų, gana greitai gali pasirodyti chlorozė (lapų geltonavimas), o ūgliai atrodys silpni, tarsi nepajėgtų išlaikyti būsimų žiedų. Svarbiausi elementai – azotas, fosforas ir kalis. Taip pat verta prisiminti, kad sodo hortenzijų žiedų spalva gali kisti priklausomai nuo dirvos pH: rūgštesnėje dirvoje jos dažniau būna melsvos, o šarmingesnėje – rožinės.
3. Šilauogė
Šilauogėms būtina rūgštesnė dirva. Jei dirvožemis šarminis, jį tenka parūgštinti – tik taip augalas gali efektyviai pasisavinti maisto medžiagas. Trūkstant jų, lapai gali geltonuoti, o derėjimas silpnėja.
Balandį galima naudoti trąšas su amonio sulfatu. Ne mažiau svarbus ir reguliarus laistymas – tai padeda aprūpinti krūmą azotu ir palaikyti šiek tiek rūgštesnę terpę šaknų zonoje.
4. Raganė
Balandis raganėms – ypač intensyvus augimo laikotarpis. Tuo metu jos sparčiai plečiasi ir dažnai reikalauja daugiau kalio. Patyrę sodininkai kartais naudoja trąšas, skirtas pomidorams: jos išbarstomos aplink augalą ir gausiai palaistomos.
Svarbu, kad trąšos neliestų paties vijoklio pagrindo – tai gali skatinti puvimą. Tręšimo atsisakymas raganėms neretai baigiasi problemomis, tarp jų – grybinės kilmės vytuliu, kai ūgliai ima vysti ir ruduoti.
