Obelys vėl kvėpuos: kaip paprastai ir greitai išnaikinti kerpes nuo vaismedžių?
Atrodytų, paprastos problemos turėtų turėti paprastus sprendimus. Patyrę sodininkai pasakoja, kaip greitai ir be sudėtingų schemų atsikratyti kerpių ant vaismedžių.
Dalis sodininkų į ant obelų ar kitų vaismedžių įsikūrusias kerpes numoja ranka – esą jos niekaip neveikia derliaus. Tačiau tai tik iš pirmo žvilgsnio. Po kerpėmis sutrinka normalūs dujų apykaitos procesai: žievė prasčiau „kvėpuoja“, jai ima stigti deguonies, o tarpuose tarp kerpių ir medžio lengvai įsikuria kenkėjai. Jei problemą užleisti, medis silpsta, derlingumas vienaip ar kitaip mažėja, o obelis pamažu pradeda skursti. Todėl pamačius kerpes verta imtis darbo nedelsiant.
Pirmas žingsnis – apdorojimas geležies sulfatu. 200 gramų miltelių suberkite į plastikinį kibirą, užpilkite 10 litrų vandens ir gerai išmaišykite, kol visiškai ištirps. Tuomet mišinį supilkite į purkštuvą ir kruopščiai nupurkškite visą medį: kamieną ir visas šakas, nepalikdami neapdorotų vietų. Geležies sulfatas suminkština kerpes ir susilpnina jų sukibimą su žieve. Po purškimo palikite tirpalui veikti kelias valandas.
Antras žingsnis – mechaninis valymas. Pasiimkite medinę mentelę ir pradėkite atsargiai nugramdyti kerpes nuo šakų ir kamieno. Medinis įrankis žievės nepažeidžia taip, kaip metalinis, todėl venkite metalinių šepečių, peilių ar glaistyklių. Po apdorojimo geležies sulfatu kerpės dažniausiai lengviau atsiskiria – nusiima gabalais, nereikalaujant didelių pastangų.
Sunkiau pasiekiamose vietose – šakų išsišakojimuose ar gilesnėse žievės vagelėse – mentelė gali nepadėti. Tokiu atveju praverčia pirštinė: užsimaukite ją ir atsargiai nuvalykite pirštais ten, kur įrankis neprieina. Kai kas mano, kad rankinis valymas nereikalingas ir viską esą nuplaus lietus, tačiau sodininkai, bandę apsiriboti vien purškimu be nugramdymo, pabrėžia, kad rezultatas tuomet būna gerokai prastesnis.
Po valymo kamieną ir stambesnes šakas galima nubalinti kalkėmis – tai papildoma apsauga ir prevencija, padedanti mažinti kerpių atsinaujinimo riziką. Visa nugramdyta masė turi būti surinkta ir sudeginta.
Tokį apdorojimą galima atlikti pavasarį, dar prieš pumpurų brinkimą, arba rudenį, nukritus lapams.
