Šliužai kopūstus aplenks iš tolo: paprastas barjeras, kurį privalote sukurti jau dabar
Planuojate šiemet sodinti kopūstus? Jau dabar verta pagalvoti, kaip juos apsaugoti nuo kenkėjų, ypač nuo itin ėdrių šliužų. Priešingu atveju iš kopūstų derliaus gali greitai likti tik pavadinimas.
Dažnai daržininkai vengia sodinti kopūstus ne todėl, kad juos būtų sunku auginti. Esant stabilioms sąlygoms tai gana nereikli kultūra: pakanka retkarčiais patręšti, gausiai palaistyti, ir augalai auga puikiai.
Didžiausia bėda auginant kopūstus – kenkėjai. Su amarais paprastai susidoroti lengviau (užtenka apdoroti specialiais tirpalais arba apibarstyti pelenais), o su šliužais situacija sudėtingesnė. Kova su jais turi būti nuolatinė, nes šliužai dievina kopūstus ir į jų kvapą suropoja iš viso sklypo.
Kovos būdų yra įvairių – nuo specialių priemonių sodo prekių parduotuvėse iki sumanių savadarbių spąstų. Vis dėlto patyrę daržininkai sako, kad problemą geriau užkirsti, nei spręsti tada, kai kenkėjai jau apgraužė pusę augalų. Todėl vos pasodinus daigus būtina pasirūpinti apsauga. Štai du veiksmingiausi metodai, padedantys ilgam pamiršti šliužus.
Pirmiausia pasitelkite patikrintą liaudišką metodą ir sukurkite „barjerą“. Šliužai turi labai jautrų pilvelį, todėl negali ropoti per aštrius ar sausus paviršius. Iškart po daigų pasodinimo aplink kiekvieną kerą storu sluoksniu pabarstykite sutrintų kiaušinių lukštų, sauso upės smėlio arba medžio pelenų. Geriausia šias priemones sumaišyti tarpusavyje.
Lukštai sukuria šiurkštų, tarsi stiklo šukes primenantį paviršių, kurio kenkėjai neįveikia, o pelenai papildomai patręšia kopūstus. Svarbiausia – po kiekvieno lietaus šį sluoksnį atnaujinti.
Jei liaudiškų priemonių nepakanka dėl didelio šliužų kiekio, galima rinktis parduotuvėje esančius preparatus metaldėhido pagrindu arba geležies turinčius produktus, pavyzdžiui, „Ulicid“. Tokias granules reikėtų išbarstyti tarp eilių.
Jos turi specifinį kvapą, kuris šliužus vilioja labiau nei patys kopūstai. Kenkėjai suėda masalą ir žūsta nespėję pasiekti gūžių.
