Svarstantiems pasitraukti iš pensijų kaupimo – blogos naujienos: dalis lietuvių pinigus jau prarado

Gyvenimas kartais pasisuka taip, kad sprendimai, kurie vakar atrodė logiški, šiandien ima kelti nerimą. Pensijų kaupimas – viena iš tų sričių, kur emocijos labai greitai susipina su skaičiais, prognozėmis ir nežinomybe.

Pastaruoju metu vis daugiau žmonių Lietuvoje svarsto vieną klausimą: ar verta trauktis iš antros pakopos pensijų kaupimo dabar, kai finansų rinkos svyruoja, o pasaulyje netrūksta įtampos. Atsakymas, kaip paaiškėja, nėra toks paprastas.

Situaciją dar labiau kaitina kalbos apie galimus nuostolius. Gyventojai skaičiuoja, lygina ir neretai nusivilia – juk tikėtasi vieno, o realybė atrodo kiek kitokia.

Pasitraukimas – ne visada reiškia daugiau pinigų

Per gana trumpą laiką net apie 300 tūkstančių žmonių pateikė prašymus atsiimti sukauptas lėšas. Skaičius įspūdingas, bet kartu jis rodo ir didelį neapibrėžtumą. Žmonės nori aiškumo – kiek gaus, kada gaus ir ar nebus praradę dalies santaupų.

Vis dažniau girdimos istorijos apie sumažėjusias išmokas. Kai kuriems gyventojams jų sukaupta suma sumažėjo ne simboliškai, o gana apčiuopiamai. Tai natūraliai kelia klausimą – ar dabar tikrai tinkamas metas pasitraukti?

Ekonomistai neslepia: dalis nuostolių yra realūs. Finansų rinkos reaguoja į pasaulinius įvykius, o tai tiesiogiai veikia ir pensijų fondų vertę. Kitaip tariant, tai nėra klaida ar sistemos gedimas – tai rinkos logika.

Pasaulio įvykiai kišasi ir į asmeninius finansus

Karas Artimuosiuose Rytuose, augančios naftos kainos, infliacijos spaudimas – visa tai skamba kaip tolimi procesai, bet jų poveikis jaučiamas ir Lietuvoje. Kai brangsta energija, mažėja įmonių pelnai, o kartu mažėja ir investicijų grąža.

Tai reiškia vieną paprastą dalyką: pensijų fonduose sukauptų pinigų vertė gali svyruoti. Kartais – net gana pastebimai. Specialistai mini, kad kai kuriais atvejais suma gali būti apie 5–6 proc. mažesnė nei buvo prieš kelis mėnesius.

Iš pirmo žvilgsnio tai gali neatrodyti daug, tačiau jei kalbame apie 20 ar 30 tūkstančių eurų, skirtumas jau tampa rimtas. Būtent dėl to dalis žmonių jaučia nusivylimą – juk tikėtasi stabilumo, o gauta svyravimų.

Ar verta skubėti?

Finansų specialistai šiuo klausimu gana atsargūs. Nors sprendimas priklauso nuo kiekvieno žmogaus, dauguma pataria neskubėti. Rinkos turi savybę kilti ir kristi, todėl sprendimai, priimti emocijų įkarštyje, ne visada būna patys geriausi.

Ypač svarbu suprasti, kad trumpalaikiai nuostoliai nebūtinai reiškia ilgalaikę nesėkmę. Jei situacija pasaulyje stabilizuotųsi, fondų vertė galėtų atsigauti. Tačiau garantijų, žinoma, niekas neduoda.

Įdomu ir tai, kad jaunesni žmonės dažniau patiria didesnius svyravimus. Jų lėšos dažniau investuojamos į akcijas, kurios jautresnės rinkos pokyčiams. Tuo tarpu vyresnių žmonių santaupos paprastai laikomos saugesniuose instrumentuose, todėl jų vertė kinta mažiau.

Sprendimas tarp logikos ir poreikio

Kai kuriems žmonėms sprendimas yra labai paprastas – jei pinigų reikia dabar, jie juos atsiima. Tokiu atveju nuostolis tampa tarsi neišvengiama kaina už finansinį lankstumą.

Kiti renkasi laukti. Jie tikisi, kad laikui bėgant situacija pagerės ir sukaupta suma padidės. Tačiau čia atsiranda kitas aspektas – laukimas taip pat yra rizika.

Kai kurie ekspertai šią situaciją vadina savotiška loterija. Niekas negali tiksliai pasakyti, kas bus po metų ar dvejų. Todėl kiekvienas žmogus turi įvertinti savo prioritetus: ar svarbiau stabilumas dabar, ar galimybė ateityje turėti daugiau.

Kas laukia toliau?

Prognozuojama, kad iš kaupimo gali pasitraukti net iki 40 proc. dalyvių, o galbūt ir daugiau. Vis dėlto manoma, kad dalis jų vėliau sugrįš. Tai rodo, kad sprendimai šioje srityje dažnai nėra galutiniai.

Svarbu ir tai, kad prašymus dar galima atšaukti iki balandžio mėnesio pradžios. Tai suteikia šiek tiek laiko dar kartą viską įvertinti – be skubėjimo, be spaudimo.

Galiausiai lieka vienas esminis klausimas: kiek žmogus pasitiki sistema ir kiek – savo sprendimu. Pensijų kaupimas nėra vien matematika. Tai ir psichologija, ir požiūris į ateitį, ir gebėjimas išlaukti.

Todėl šioje situacijoje nėra vieno teisingo atsakymo. Yra tik skirtingi keliai – ir kiekvienas jų turi savo kainą.