Sandomiero pilis buvo pastatyta XIV amžiuje, valdant Kazimierui Didžiajam, kaip gynybinė tvirtovė, turėjusi ir rezidencinį pobūdį. Didžiausią reikšmę ji įgijo XVI amžiuje, Jogailaičių laikais, kai pilis tapo karališkojo dvaro vasaros rezidencija. Čia rinkdavosi bajorai ir didikai – vykdavo pasitarimai bei puotos.
Per šimtmečius Sandomiero pilis atliko išskirtinį vaidmenį miesto gyvenime: būtent joje telkėsi ne tik karališkoji valdžia, bet ir regiono administraciniai centrai – nuo provincijos ar kunigaikštystės iki vaivadijos ir paties miesto valdymo.
Sandomiero tvirtovės „aukso amžius“ baigėsi XVII amžiuje, kai pastatas patyrė didelių sugriovimų. Tuomet, karaliaus Jono III Sobieskio nurodymu, buvo pradėta atstatyti pilį, suteikiant jai baroko ir klasicizmo bruožų. Vis dėlto vėlesni šalies istorijos sukrėtimai lėmė, kad XVIII amžiuje tvirtovė buvo nusiaubta ir ilgainiui virto griuvėsiais, tapusiais kadaise buvusios didybės nuosmukio simboliu.
Skubios apsaugos ir restauravimo pilis sulaukė tik po 1945 metų. Darbai truko apie 30 metų. Šiandien objektas priklauso „Sandomiero apygardos muziejui“ ir yra atviras lankytojams.
Lankantis Sandomiero pilyje galima susipažinti ne tik su jos istorija, bet ir apžiūrėti pilies meno galeriją, aprėpiančią XVIII–XX amžių laikotarpį. Joje sukaupta beveik 8 tūkst. darbų: tapybos, skulptūros, piešinių ir grafikos kolekcijos. Taip pat pristatoma šalmo tipo karūnos kopija – originalas buvo rastas 1910 metais netoli Sandomiero benediktinių vienuolyno. Šį eksponatą galima pamatyti parodoje „Sandomiero karūna“.
Be to, pilies ekspozicijoje yra ir skulptūrinių bei architektūrinių detalių fragmentų, datuojamų 1520–1527 metais. Jie siejami su renesansine tvirtovės pertvarka, kuriai vadovavo karališkasis architektas Benediktas. Pilies mūruose saugomi ir viduramžių šachmatai, rasti archeologinių tyrimų metu 1962 metais. Pilnas komplektas laikomas vienu mažiausių viduramžių šachmatų rinkinių Lenkijoje, todėl turi išskirtinę istorinę vertę.
