Darbo rinka Lietuvoje nuolat keičiasi – vienur darbo pasiūlymų daugėja, kitur jų mažėja, tačiau viena tendencija išlieka gana aiški. Įmonės vis dažniau susiduria su kvalifikuotų specialistų trūkumu.
Nors statistika rodo augantį įdarbintų žmonių skaičių, realybėje darbdaviams tampa vis sudėtingiau rasti tinkamus darbuotojus. Ypač tuos, kurie turi specifinių techninių ar profesinių įgūdžių.
Ši situacija ryškiai atsiskleidžia Kauno, Marijampolės ir Alytaus regionuose, kur darbo rinka iš pirmo žvilgsnio atrodo aktyvi, tačiau giliau pažvelgus matyti struktūrinės problemos.
Specialistų trūkumas tampa ilgalaike problema
Praėjusiais metais į darbo rinką šiuose regionuose sugrįžo daugiau žmonių – augimas siekė 3,6 proc., o iš viso įdarbinta beveik 63 tūkst. Užimtumo tarnybos klientų.
Vis dėlto darbdaviai, ypač Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje, nuolat susiduria su kvalifikuotų specialistų stygiumi. Labiausiai trūksta mechanikos, elektros, kokybės kontrolės ir logistikos specialistų.
Problema apima ne tik pramonę. Viešajame sektoriuje taip pat jaučiamas nuolatinis spaudimas – trūksta gydytojų, slaugos specialistų ir mokytojų.
Darbo vietų daug, bet darbuotojų trūksta
Vien per metus trijuose regionuose darbdaviai paskelbė daugiau nei 44 tūkst. darbo pasiūlymų. Didžiausia paklausa fiksuota Kauno apskrityje, kur įmonės ieškojo dešimčių tūkstančių darbuotojų.
Tačiau šie skaičiai ne visada reiškia naujų darbo vietų kūrimą. Dažnai tai rodo darbuotojų kaitą – žmonės keičia darbus, o įmonės nuolat ieško naujų darbuotojų.
Be to, ilgėja darbuotojų paieškos procesas. Rasti tinkamą specialistą tampa sudėtingiau nei anksčiau.
Didžiausia paklausa – gamyboje ir technologijose
Nors aukštos kvalifikacijos specialistų trūksta daugelyje sričių, daugiausia žmonių įdarbinama gamybos sektoriuje.
Čia nuolat reikia metalo apdirbimo specialistų, gamybos operatorių, techninės priežiūros darbuotojų. Taip pat išlieka didelis poreikis IT ir inovacijų srityse, tačiau pasiūla šiose srityse ribota.
Transporto ir logistikos sektorius taip pat išlieka vienas aktyviausių darbdavių, nuolat ieškančių vairuotojų, sandėlio darbuotojų ir kitų specialistų.
Kinta darbo ieškančiųjų struktūra
Nors bendras darbo ieškančių žmonių pasiskirstymas pagal amžių išlieka gana stabilus, pastebimi tam tikri pokyčiai.
Mažėja vidutinio amžiaus (30–49 metų) darbo ieškančiųjų dalis, o vyresnių nei 50 metų žmonių – šiek tiek daugėja. Jaunimo dalis išlieka panaši.
Taip pat mažėja kvalifikuotų darbuotojų dalis, o daugėja žmonių be profesinio pasirengimo. Tai dar labiau didina atotrūkį tarp darbdavių poreikių ir darbo rinkos pasiūlos.
Skirtingos tendencijos regionuose
Alytaus regione darbo pasiūlymų skaičius augo beveik 9 proc. Čia ypač ieškoma techninių profesijų darbuotojų – nuo robotų operatorių iki statybos specialistų.
Tuo tarpu Marijampolės regione darbo paklausa sumažėjo beveik 19 proc. Šioje apskrityje darbo rinką labiau veikia smulkus ir vidutinis verslas.
Nepaisant to, čia aktyviai įdarbinami vairuotojai, pardavėjai, sandėlio darbuotojai bei įvairių techninių profesijų atstovai.
Ką tai reiškia ateičiai
Ši situacija rodo aiškų neatitikimą tarp darbo rinkos poreikių ir turimų darbuotojų įgūdžių. Įmonės ieško kvalifikuotų specialistų, tačiau darbo ieškančiųjų tarpe jų vis mažiau.
Technologiniai pokyčiai dar labiau didina šį skirtumą. Žemesnės kvalifikacijos darbuotojams tampa vis sunkiau įsitvirtinti darbo rinkoje.
Todėl vis svarbesnis tampa persikvalifikavimas, nuolatinis mokymasis ir gebėjimas prisitaikyti. Būtent tai gali padėti sumažinti atotrūkį tarp darbdavių lūkesčių ir realios situacijos darbo rinkoje.
