Seimui teikiamas Kapčiamiesčio poligono projektas iš esmės atliepia didžiosios daugumos vietos gyventojų lūkesčius, sako Lazdijų rajono merė Ausma Miškinienė.
„Daug diskusijų būta ir sprendimai, projektas, kuris šiandien pasiekė Seimo posėdžių salę, iš esmės yra atliepiantis didžiosios daugumos turto savininkų ir gyventojų lūkesčius, jeigu kalbėtume apie gyventojus ir turto savininkus, kurie gyvena arba turi turtą karinėje poligono planuojamojoje arba mokomojoje teritorijoje“, – antradienį Seime žurnalistams teigė A. Miškinienė.
Visgi, merė pripažino, kad vieningo vietinių gyventojų palaikymo planuojamam kariniam objektui.
„Unisono, vieningai palaikančios nuomonės, Lazdijų rajono savivaldybėje nėra. Natūralu, tai yra labai svarbus objektas ir ypatingai jautrus Kapčiamiesčio seniūnijos gyventojams“, – pabrėžė ji.
„Nuomonių yra įvairių. Dažniausiai tenka girdėti nuomonę, kad labai svarbu, koks bus patvirtintas įstatymo projektas ir ar bus įvykdyti pažadai, kurie, dalyvaujant šalies vadovams ir atitinkamiems ministrams, buvo duoti žmonėms“, – pridūrė A. Miškinienė.
Visgi, komentuodama centrinės valdžios komunikaciją apie poligono planus, Lazdijų rajono merė pažymėjo, kad argumentai, kodėl objekto steigimui pasirinktas Kapčiamiestis, atkeliavo vėliau nei pats sprendimas.
„Labai aiškios, tikslios informacijos pritrūko. Klausimų yra ir dabar. Kapčiamiesčio bendruomenė kreipėsi į Seimo narius užduodama konkrečius klausimus. Mano manymu, klausti visada galima, visada teisinga. Jei Krašto apsaugos ministerija (KAM) dar rengdama projektą į kai kuriuos klausimus yra neatsakiusi ar atsakiusi nepilnai, labai prašau į tuos klausimus atsakyti“, – kalbėjo A. Miškinienė.
Paklausta, ar sprendimas steigti Kapčiamiesčio poligoną turės įtakos jos rezultatui kitų metų savivaldos rinkimuose, merė teigė, jog viską nuspręs gyventojai.
„Kiekvienas politikas, kuris dalyvauja rinkimuose, labai aiškiai supranta ir žino, kad jis renkamas kadencijai. Savivaldos kadencija pasibaigs 2027-ųjų kovą, gyventojai priims sprendimą. Mano pareiga ir siekis buvo užtikrinti, kad mes gyventume saugioje, laisvoje Lietuvoje, laikytis savo vertybinio pamato“, – teigė A. Miškinienė.
Kaip skelbta, antradienį Seimui turėtų būti pateiktas Kapčiamiesčio karinio poligono ir mokymo teritorijos įstatymo projektas. Jį siūloma svarstyti skubos tvarka.
Šiuo įstatymo projektu siūloma Kapčiamiesčio poligoną padalinti į dvi funkcines zonas, kurių viena bus skirta manevravimui, o kitoje bus įrengtos kovinio šaudymo šaudyklos. Šios teritorijos iš viso sudarytų 14,6 tūkst. hektarų plotą.
Maždaug du trečdaliai teritorijos atliks karinio mokymo funkciją ir bus skirti manevravimui, taktinio judėjimo pratyboms bei administraciniams pastatams. Šioje dalyje iš viso yra 77 sodybos, jų savininkai ar ten įsikūrę verslai galės rinktis – ar pasilikti, ar per 60 mėnesių turtą parduoti valstybei supaprastinta tvarka.
Tuo metu karinio poligono funkciją atliksianti teritorija su kovinio šaudymo zona bus koncentruota vakarinėje poligono dalyje prie Lenkijos sienos, čia iš viso yra 13 sodybų. Į šią dalį patenkantis privatus nekilnojamasis turtas bei verslai bus išperkami vadovaujantis patvirtintu įstatymu. Individualias turto ir verslų vertinimo paslaugas atliks nepriklausomi turto vertintojai.
Gyventojams bus kompensuojama ir neturtinė žala, kuri sieks 45 minimalių mėnesinių atlyginimų (MMA) dydį – 51,8 tūkst. eurų už sodybą.
Mokomojoje poligono teritorijoje esančių sodybų savininkai per penkerius metus galės apsispręsti, ar likti ten gyventi, ar parduoti savo turtą, už šias sodybas taip pat bus atlyginama pagal palankesnį metodą – atkuriamąją arba lyginamąją jų vertę.
Papildomai tokių sodybų savininkai gaus 22 MMA dydžio moralinę kompensaciją – 25,3 tūkst. eurų už neturtinius praradimus.
Vyriausybė Kapčiamiesčio poligono įstatymo projektui pritarė praėjusią savaitę.
ELTA primena, kad pernai gruodį Valstybės gynimo taryba (VGT) priėmė sprendimą steigti brigados dydžio Kapčiamiesčio poligoną Lazdijų savivaldybėje. Be to, nuspręsta, kad Tauragėje esančio poligono plotas bus dvigubai didinamas, išplečiant jo teritoriją į Jurbarko savivaldybę.
Vis tik dėl tokio valdžios sprendimo kilo vietos bendruomenės pasipiktinimas, vyko protesto akcija.
Brigados dydžio poligoną norima įsteigti siekiant atliepti kariuomenės modernizaciją, augantį šauktinių skaičių, vystomą nacionalinę diviziją ir didėjančias sąjungininkų pajėgas.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.
