Kiekvienas braškių vystymosi etapas yra svarbi grandis ilgame jų priežiūros cikle. Laiku ir tinkamai patręšus, galima užtikrinti ne tik gausesnį derlių, bet ir geresnę augalų būklę bei atsparumą.
Nuo pirmųjų pavasario prabudimo ženklų iki saldžių uogų – subalansuotas tręšimas padeda braškėms sustiprėti, gausiai žydėti ir užmegzti kokybiškus vaisius.
Pavasaris – metas, kai gamta atgyja, o sodininkui svarbu laiku sureaguoti į jos signalus. Žemė dar būna šalta, tačiau augalo vegetacija jau prasideda, todėl šiuo laikotarpiu braškėms reikia azoto impulso. Tam tinka karbamidas: į 10 litrų vandens ištirpinama 10–15 gramų karbamido. Toks tirpalas greitai pasiekia šaknis ir aprūpina augalą azotu, reikalingu naujiems ūgliams bei šaknų sistemai formuotis. Vis dėlto svarbu nepersistengti, nes azoto perteklius gali skatinti lapijos augimą žydėjimo ir derėjimo sąskaita.
Kai iš žemės ima kilti pirmieji žiedynstiebiai ir formuojasi pumpurai, braškėms prireikia fosforo ir kalio. Šiuo metu rekomenduojama tręšti kalio ir fosforo trąšomis: tinka kalio salietros tirpalas (30–40 gramų 10 litrų vandens) bei superfosfatas (20–25 gramai). Tokia mityba padeda suformuoti tvirtesnius pumpurus, gerina žydėjimą ir didina augalų atsparumą nepalankioms sąlygoms.
Vėliau, kai augalas pereina į aktyvesnio mezgimo stadiją, naudinga papildomai duoti boro. Tirpalas paprastas: į 10 litrų vandens įberiama 2–3 gramai boro rūgšties. Apdorojimas boru gerina vaisių formavimąsi, padeda išlaikyti jų kokybę ir mažina „baltos dėmės“ riziką – defektą, kuris blogina uogų prekinę išvaizdą. Purkšti reikėtų ryte arba vakare, kad augalai nenudegtų ir maisto medžiagos būtų geriau pasisavinamos.
Po derliaus, kai braškėms reikia atkurti jėgas ir pasiruošti kitam sezonui, svarbu papildyti dirvą organinėmis medžiagomis. Tinka kompostas arba perpuvęs mėšlas – maždaug 2–3 kibirai arui. Tai padeda sustiprinti šaknų sistemą, skatina naujų ūglių formavimąsi ir papildo dirvą maisto medžiagomis. Taip pat verta įterpti kalio ir fosforo trąšų, kurios stiprina imunitetą ir didina augalų žiemkentiškumą.
