Septintajame dešimtmetyje ši technika buvo itin populiari – pinti, rišti aksesuarai puošė ne tik namų interjerus, bet ir daugelio moterų įvaizdį. Vėliau drhimas buvo primirštas, tačiau šiandien makramė vėl sugrįžta į madą ir tampa viena ryškiausių interjero bei rankdarbių tendencijų.
Nors iš pirmo žvilgsnio drhimo dirbiniai gali atrodyti sudėtingi, iš tiesų tai gana paprasta technika, kurią gali išmokti kiekvienas. Jos esmė – siūlų, virvučių ar špagato rišimas, kitaip tariant, mazgų pynimas. Jei mėgstate rankdarbius arba ieškote būdo atsipalaiduoti po kasdienio streso, makramė gali tapti puikiu pasirinkimu.
Specialių priemonių neprireiks: dažniausiai pakanka virvutės kamuolio ir šiek tiek kantrybės. Pradedantiesiems užtenka išmokti du pagrindinius mazgus – plokščiąjį ir „žebrinį“. Įgijus daugiau pasitikėjimo, galima pereiti prie kitų mazgų: „babos“, audėjo, žiedinio, grandinėlės ir daugelio kitų.
Ką galima pagaminti makramė technika? Tai viena seniausių tekstilės technikų, kuri pritaikoma tiek praktiniams, tiek dekoratyviniams gaminiams. Ja kuriamos rankinės, pirkinių krepšiai, durų užuolaidos, sapnų gaudyklės, sienų dekoracijos, gobelenai, staltiesėlės, vazonų laikikliai, diržai, apyrankės, vėriniai, auskarai, raktų pakabukai ir daugybė kitų namų bei mados aksesuarų.
Į mazgus neretai įpinamos ir natūralios detalės: mediniai karoliukai, akmenėliai, oda, keramika ar panašios medžiagos. Įdomus, nors ir rečiau sutinkamas pritaikymas – makramė technika gaminamos vaikiškos sūpynės bei pakabinami supami krėslai suaugusiesiems.
