Tinkamai pasirinkta daržovių veislė – vienas svarbiausių gausaus derliaus „receptų“. Jei norite burokėlių, kurie po virimo išlieka sodriai tamsiai bordo spalvos, yra saldūs ir neturi baltų, kietų žiedų, verta atkreipti dėmesį į laiko patikrintą pasirinkimą.
Ne vienam daržininkui pažįstama situacija: barščiai be gero burokėlio praranda skonį, o „vinigretas“ nuvilia, jei pagrindinis ingredientas būna blankus, kietas ar primena kartoną. Todėl ieškoma veislės, kuri duotų kokybišką, vienodą derlių ir nereikalautų sudėtingos priežiūros.
Nors sėklų lentynose – šimtai ryškių pakelių, daugelis daržininkų vieni kitiems kaip patikimiausią variantą rekomenduoja veislę „Detroitas“. Ji dažnai vadinama „darbine“: ištveria netikėtas pavasario šalnas ir linkusi neišleisti žiedyno stiebo, kai oro sąlygos staiga pasikeičia.
„Detroitas“ priskiriamas prie veislių, kurios stabiliai auga ir be išskirtinių priemonių. Norint gauti tvarkingus, apvalius šakniavaisius, nereikia egzotiškų trąšų ar sudėtingų schemų. Burokėliai užauga vienodi, lygūs, dažniausiai 200–300 gramų svorio, todėl juos patogu virti – telpa praktiškai į bet kokį puodą. Perpjovus matoma vientisa tamsiai raudona minkštimo spalva, be baltų žiedų ir kietų skaidulų.
Ši veislė yra vidutinio ankstyvumo – spėja sukaupti daugiau cukrų, o taip pat gerai laikosi per žiemą iki pat pavasario. Kad šakniavaisiai būtų tikrai skanūs ir užaugtų taisyklingi, svarbu nepamiršti retinimo: burokėliai nemėgsta augti per tankiai.
Kai pasirodo pirmieji du ar trys tikrieji lapeliai, tarp augalų rekomenduojama palikti 5–7 centimetrų atstumą. Taip kiekvienas daigas turės daugiau vietos formuoti stambų, saldų ir sultingą šakniavaisį.
