Norėdami nesileisti į dideles išlaidas brangiems cheminiams trąšoms ar mėšlui, daugelis daržininkų vis dažniau renkasi paprastas garstyčias. Ankstyvą pavasarį tai viena geriausių priemonių, padedančių atkurti ir pagerinti dirvožemio derlingumą darže.
Patyrę šeimininkai puikiai žino, kaip be papildomų išlaidų mėšlui atgaivinti po žiemos pavargusį dirvožemį. Jie naudoja paprastas garstyčias, kad žemė taptų puresnė, lengvesnė ir maistingesnė. Garstyčios auginamos ne dėl gausaus derliaus krepšiuose, o dėl pačios žemės sveikatos.
Garstyčios auga neįtikėtinai greitai, o tanki jų lapija ne tik gerina dirvožemį, bet ir slopina piktžoles bei padeda kovoti su kenkėjais. Užželdinta žemė būna apsaugota, o pasėta kultūra dirba tarsi gyvas skydas.
Kada ir kaip sėti garstyčias?
Palankiausias laikas garstyčių sėjai – ankstyvas pavasaris, kai sniegas jau beveik nutirpęs, o žemė dar prisotinta tirpsmo vandens. Garstyčios nebijo šalnų, tad sėklas galima berti į daržą, kai lysvės dar neužimtos kitais augalais.
Nereikia giliai kasti ar sudarinėti sudėtingų sėjimo schemų: pakanka tolygiai išbarstyti sėklas ant dirvos paviršiaus ir lengvai perbraukti grėbliu, kad jos turėtų gerą sąlytį su drėgna žeme. Taip sutaupoma laiko ir jėgų, o rezultatas pranoksta daugelį trąšų.
Ką duoda garstyčių pasėlis?
Praėjus vos savaitei, lysvė pasidengia smaragdo spalvos kilimu. Ši žalia danga saugo žemę nuo išdžiūvimo pavasarinėje saulėje ir neleidžia išsiplauti naudingoms medžiagoms per liūtis. Tankus garstyčių sluoksnis palaiko dirvos drėgmės balansą ir struktūrą.
Be to, garstyčios palaiko tvarką lysvėse – po tankia lapija piktžolėms tiesiog nelieka vietos. Jos neįsišaknija ir nepajėgia konkuruoti nei dėl šviesos, nei dėl maisto medžiagų.
Garstyčios pasižymi specifiniu kvapu ir ypatingomis veikliosiomis medžiagomis, kurios padeda atbaidyti kai kuriuos kenkėjus. Sraigės ir dalis vikšrų stengiasi vengti vietų, kuriose auga garstyčios. Tuo pačiu metu po garstyčių auginimo dirvožemis tampa ypač palankus sliekams ir naudingoms bakterijoms – jie aktyviai ardo augalines liekanas, paversdami jas lengvai augalams pasisavinamomis maisto medžiagomis.
Kaip ir kada įterpti garstyčias į dirvą?
Kai žalioji masė gerai paauga, galima pasirinkti vieną iš dviejų būdų: nupjauti žalę ir tuoj pat įkasti ją toje pačioje lysvėje,tiesiog suarti arba perkasti visą plotą kartu su augalais.
Svarbiausia – suspėti tai padaryti iki garstyčių žydėjimo. Jei leisite joms sužydėti, stiebai taps stori, šiurkštūs ir pluoštiniai. Tokios stambios augalinės liekanos suirs itin lėtai ir kurį laiką gali net trukdyti kitų kultūrų augimui.
Teisingai pasėtos ir laiku įterptos garstyčios paverčia daržą puria, gyva ir derlinga žeme, o brangių trąšų dažnai nebereikia. Būtent taip daro daugelis patyrusių daržininkų, tarp jų ir ne vienas garbaus amžiaus senolis, savo akimis matęs, kaip „stebuklingai“ keičiasi žemė, kai su ja „dirba“ garstyčios.
