Pagaliau baigėte įtemptas darbo ar studijų savaites, apie poilsį svajojote jau seniai. Atostogos čia pat – galite atsipalaiduoti. Tačiau staiga užplūsta nuovargis, ima kutenti gerklę ir suprantate: sergate.
Atrodo, kad taip nutinka beveik kaskart vos prasidėjus atostogoms ar savaitgaliui. Kodėl taip yra? Šis reiškinys kartais vadinamas „atsipalaidavimo efektu“ arba „laisvalaikio liga“.
Tačiau ar tai iš tiesų realus dalykas? Nors internete ir kasdieniame gyvenime „laisvalaikio liga“ minima gana dažnai, mokslinių tyrimų šia tema yra labai nedaug, o atliktieji neretai turi trūkumų.
Toliau apžvelgiama, ką rodo turimi įrodymai ir ką galite padaryti, kad išliktumėte sveiki.
Kas žinoma iš tyrimų?
„Laisvalaikio ligos“ sąvoką 2002 m. pasiūlė Nyderlandų mokslininkai. Šiuo terminu apibūdinami žmonės, kurie beveik neserga darbo dienomis, tačiau gana dažnai suserga savaitgaliais ar per atostogas.
Tyrėjai apklausė 1893 žmones ir nustatė, kad maždaug 3 procentai jų nurodė patiriantys „laisvalaikio ligą“. Dažniausi simptomai buvo galvos skausmai, nuovargis, peršalimas ir gripas, raumenų skausmai, pykinimas.
Paaiškėjo, kad infekcinės ligos dažniau išsivystydavo būtent atostogų metu, o ne savaitgaliais, o simptomai dažniausiai pasireikšdavo per pirmąją atostogų savaitę.
Vis dėlto šis tyrimas rėmėsi pačių žmonių prisiminimais, kurie ne visuomet tikslūs. Be to, „laisvalaikio ligos“ apibrėžimas buvo gana neaiškus. Pavyzdžiui, vieno žmogaus supratimas apie „retai“ ar „gana dažnai“ gali labai skirtis nuo kito.
Kitame, 2014 m. atliktame tyrime, buvo nagrinėjami vadinamieji „atsipalaidavimo“ (angl. let-down) galvos skausmai. 22 dalyviai, reguliariai patirdavę migrenas, keletą savaičių pildė dienoraščius, kuriuose fiksavo patiriamą stresą ir migrenos pradžią.
Iš pirmo žvilgsnio rezultatai atrodo paradoksalūs: migreną dažnai sukeldavo ne stresas, o jo sumažėjimas. Jei vieną dieną dalyviai užfiksuodavo mažesnį streso lygį, per artimiausias 24 valandas dažniausiai prasidėdavo migrena. Jei pagrindinis streso šaltinis buvo darbas, tai reiškė, kad galvos skausmai dažniau pasireikšdavo laisvadieniais.
Taip pat yra duomenų, kad kai kuriose žmonių grupėse insultai dažniau ištinka savaitgaliais nei darbo dienomis. Tiksli priežastis nėra žinoma, tačiau tyrimo autoriai spėja, jog tai gali būti susiję su pasikeitusiu gyvenimo būdu savaitgaliais – pavyzdžiui, miego ritmo, fizinio aktyvumo, alkoholio vartojimo ar mitybos pokyčiais.
Kas iš tikrųjų vyksta?
Dėl nedidelio ir ne itin kokybiško tyrimų kiekio apie „laisvalaikio ligą“ dar negalima iki galo paaiškinti šio reiškinio priežasčių. Vis dėlto egzistuoja kelios pagrįstos hipotezės.
Pirmiausia, atostogos dažnai reiškia keliones. Tuomet daugiau laiko praleidžiame uždarose, perpildytose erdvėse, pavyzdžiui, lėktuvuose, oro uostuose ar autobusuose. Tai padidina kontaktą su įvairiais ligų sukėlėjais. Keliaudami į tolimus kraštus susiduriame ir su mikroorganizmų rūšimis, kurių mūsų imuninė sistema dar nepažįsta, todėl infekcijų rizika išauga.
Per atostogas daug žmonių vartoja daugiau alkoholio nei įprastai, o tai gali silpninti imuninę sistemą. Be to, atostogaudami dažnai imamės veiklos, prie kurios nesame pratę – pavyzdžiui, intensyviau sportuojame, daugiau vaikštome, mažiau miegame, vėliau einame gulti. Visa tai yra papildomas stresas organizmui.
Kita hipotezė: būdami labai užsiėmę darbu, esame labiau išsiblaškę ir mažiau kreipiame dėmesio į kūno siunčiamus signalus. Įtampa ir nuolatinis skubėjimas tarsi „nustumdo“ simptomus į antrą planą. Išėję atostogų ar savaitgaliui, kai atsiranda daugiau ramybės, staiga aiškiau pajuntame galvos ar raumenų skausmus, nuovargį, peršalimo požymius – ir tai suvokiame kaip „netikėtai“ užklupusią ligą.
Bet juk poilsis turėtų būti naudingas sveikatai?
Streso ir imuninės sistemos ryšys yra sudėtingas. Stresas suaktyvina simpatinę nervų sistemą ir skatina hormono adrenalino bei kortizolio gamybą.
Lėtinis, ilgalaikis stresas lemia, kad kortizolio kiekis organizme nuolat išlieka padidėjęs. Ilgainiui tai slopina imuninių ląstelių veiklą ir silpnina jų gebėjimą kovoti su infekcijomis. Dėl to susidūrę su virusais ar bakterijomis lengviau susergame.
Tačiau trumpalaikis, ūmus stresas gali veikti priešingai – ir adrenalinas, ir kortizolis tam tikrais atvejais trumpam sustiprina kai kurias imuninės sistemos grandis. Tai gali paaiškinti, kodėl būdami labai užsiėmę ir patirdami daug streso vis dėlto nesusergame iš karto. Be to, kortizolis turi priešuždegiminių savybių, todėl trumpam sumažina skausmą.
Kai ūmus stresas atslūgsta – pavyzdžiui, pagaliau išeiname atostogų ir atsipalaiduojame – situacija staiga pasikeičia. Nebegauname laikino imuninės sistemos „pastiprinimo“ ir skausmą slopinančio kortizolio efekto. Tada organizmas tampa labiau pažeidžiamas infekcijoms, o jau esami, iki tol menkai juntami simptomai – galvos ar raumenų skausmai, nuovargis – išryškėja.
Kaip sumažinti riziką susirgti atostogų pradžioje?
Nors „laisvalaikio ligos“ reiškinys dar nėra iki galo ištirtas, gana aišku, kad itin svarbi yra bendra fizinė ir psichinė sveikata. Stipri imuninė sistema ir mažesnis lėtinio streso lygis padeda lengviau atlaikyti tiek darbo krūvius, tiek perėjimą prie poilsio.
Gali padėti šie dalykai:
- Reguliarus fizinis aktyvumas. Tyrimai rodo, kad fiziškai neaktyvūs žmonės, pradėję reguliariai – ypač intensyviau – sportuoti, rečiau ima nedarbingumo pažymėjimus nei tie, kurie lieka neaktyvūs.
- Pakankamas miegas. Nuolatinis miego trūkumas silpnina imunitetą. Stenkitės laikytis gana pastovaus miego režimo tiek prieš atostogas, tiek jų metu.
- Subalansuota mityba. Visavertis maistas, kuriame gausu daržovių, vaisių, skaidulų ir pakankamai baltymų, padeda palaikyti normalią imuninės sistemos veiklą.
- Streso valdymas. Lėtinis darbinis stresas siejamas su daugeliu lėtinių ligų. Patikimi įrodymai rodo, kad meditacija, sąmoningumo (mindfulness) praktikos ir įvairios atsipalaidavimo technikos padeda efektyviai mažinti streso lygį.
Planuodami atostogas, galite iš anksto pasirūpinti ir kvėpavimo takų infekcijų prevencija, kad nereikėtų pirmąją atostogų savaitę praleisti lovoje:
- pasiskiepykite nuo gripo ir atnaujinkite COVID-19 skiepus, jei tai rekomenduojama,
- lėktuvuose, oro uostuose ir kitose perpildytose patalpose dėvėkite gerai priglundančią respiratorinę kaukę (pvz., N95 tipo),
- kelionės metu dažnai plaukite ar dezinfekuokite rankas, stenkitės neliesti veido,
- venkite persidirbimo darbe prieš pat atostogas – jei įmanoma, nepalikite visų darbų paskutinei dienai, kad perėjimas prie poilsio būtų švelnesnis.
Galiausiai verta prisiminti: jei susirgstate vos prasidėjus atostogoms, tai nebūtinai reiškia, jog „poilsis jus susargdino“. Labiau tikėtina, kad ilgalaikis stresas, miego trūkumas ir kiti veiksniai jau kurį laiką silpnino jūsų organizmą, o atsipalaidavus tiesiog tapo aiškiau matyti tai, kas iki tol buvo tarsi „užslėpta“.
