2026 m. sausio 1 d. Bulgarija tapo 21-ąja euro zonos šalimi ir oficialiai atsisakė savo nacionalinės valiutos – Bulgarijos lėvo – pereidama prie euro. Šis žingsnis užbaigė daugelį metų trukusį prisijungimo prie euro zonos procesą, prasidėjusį po šalies įstojimo į Europos Sąjungą 2007 metais.
Naujųjų metų naktį prie Bulgarijos nacionalinio banko pastato Sofijoje buvo surengta šviesos projekcija, skirta euro įvedimui. Jos metu rodyti vaizdai su naujai nukaldintomis bulgariškomis euro monetomis. Europos centrinio banko prezidentė Christine Lagarde šiltai pasveikino Bulgariją prisijungus prie „euro šeimos“, pavadino bendrąją valiutą „galingu bendrų vertybių ir kolektyvinės stiprybės simboliu“ ir išreiškė viltį, kad nuo šiol Sofijos balsas Europos Sąjungoje skambės dar aiškiau.
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen Bulgarijos įstojimą į euro zoną pavadino „svarbia gairė“, pabrėždama, kad euras palengvins keliones, padidins rinkų skaidrumą ir ekonomikos konkurencingumą bei supaprastins prekybą Europos Sąjungos viduje.
Bulgarijos centrinio banko vadovas Dimitaras Radevas akcentavo, kad euras – tai ne tik valiuta, bet ir „priklausymo Europai ženklas“.
Bulgarija į Europos Sąjungą įstojo 2007 metais, o beveik du dešimtmečius viena kitą keitusios vyriausybės nuosekliai siekė narystės euro zonoje. Tikėtasi, kad perėjimas prie euro sustiprins šalies ekonomiką – Bulgarija išlieka viena mažiausiai pasiturinčių ES narių – sutvirtins ryšius su Vakarų partneriais ir suteiks geresnę apsaugą nuo išorinių ekonominių šokų.
Reitingų agentūra „Fitch“, atsižvelgdama į patvirtintą šalies perėjimą prie euro zonos, padidino ilgalaikį Bulgarijos kredito reitingą. Tai gali teigiamai paveikti šalies patrauklumą investuotojams.
Vis dėlto Bulgarijos visuomenėje perėjimas prie euro vertinamas prieštaringai, o pereinamojo laikotarpio šalininkų gretos nėra vienalytės. Remiantis naujausia „Eurobarometro“ apklausa, 49 % bulgarų pasisako prieš euro įvedimą, o nepasitenkinimas periodiškai perauga į masinius protestus.
Bulgarijos prezidentas Rumenas Radevas, kalbėdamas prieš Naujuosius metus, euro įvedimą pavadino „paskutiniu žingsniu šalies integracijoje į ES“, tačiau kartu išreiškė apgailestavimą, kad šiuo klausimu nebuvo surengtas referendumas.
Didžiausiose Sofijos turgavietėse prekeiviai jau nurodo kainas tiek levais, tiek eurais. Daugelis bulgarų į perėjimą žiūri ramiai, tačiau verslininkai ir vartotojai jau fiksuoja kainų kilimą. Bulgarijos nacionalinio statistikos instituto duomenimis, maisto produktų kainos 2025 m. lapkritį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, išaugo 5 %, tai yra daugiau nei dvigubai viršijo euro zonos vidurkį.
Įvedus eurą, apyvartoje pasirodė naujos bulgariškos euro monetos su nacionaliniais motyvais. Mažų nominalų – 1, 2 ir 5 euro centų – monetose vaizduojamas Mádaros raitelis, VIII a. uolų reljefas, įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. 1 euro monetoje pavaizduotas šventasis Jonas Rilietis – Bulgarijos globėjas ir didžiausio šalies vienuolyno įkūrėjas, o 2 eurų monetoje – Paisijus Hilendaretis, vienuolis ir svarbaus bulgarų nacionalinio atgimimo veikalo autorius. Monetų pakraščiuose iškalta frazė „Dievas, saugok Bulgariją“.
