Jei karinė situacija Artimuosiuose Rytuose tęsis ir energetinių išteklių, naftos kainos toliau kils – Lietuva ieškos sprendimų, sako prezidentas Gitanas Nausėda. Anot jo, šalies konkurencingumas yra prioritetas, todėl Lietuva būtų tarp tų valstybių, kurios keltų klausimus dėl to Europos Sąjungos (ES) lygiu.
„Šiandien turbūt elektros energijos kaina net nėra pagrindinė, į kurią kreipia dėmesį mūsų verslas. Kalbėjome apie tai, kokios yra galimos priemonės, bet Lietuva iš tikrųjų tokias priemones jau yra naudojusi per pandemiją – verslo subsidijavimas bei tam tikros laikinos priemonės verslo situacijai palengvinti“, – pirmadienį po susitikimo su Seimo valdyba kalbėjo G. Nausėda.
„Tiesa, tai priklausys nuo ilgalaikiškumo. Jei ši situacija užsitęstų – be jokios abejonės reikėtų ieškoti sprendimų. Sprendimai yra ieškomi visoje Bendrijoje – štai ir Vokietija, kiek teko girdėti, sumažino elektros kainą arba taiko privilegijuotą elektros kainą didžiausioms įmonėms. Konkurencingumo aspektas yra svarbus, todėl Lietuva prisijungia prie Vokietijos iniciatyvos – mes norime būti tarp tų, kurie kels konkurencingumo klausimus Europos lygiu ir visu rimtumu“, – tikino jis.
G. Nausėda atkreipė dėmesį ir į Europos verslus, kurie, anot jo, patiria „didžiulį konkurencinį spaudimą dėl atsirandančių naujų ekonominių galybių Rytuose“, o papildomų iššūkių sukuria ir Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) politika.
„Štai kodėl aš ir EVT, ir čia propaguoju idėją, kad turime padaryti kur kas daugiau, jog verslas galėtų naudotis žemesnėmis energetinių išteklių kainomis. Ypatingai dabartiniame degalų kainų didėjimo kontekste tai yra nepaprastai svarbu“, – sakė prezidentas.
„Mes savo įstatymų pakete skiriame (dėmesį – ELTA) pirmiausiai tam, kad energetikos infrastruktūros dedamąją galėtume sumažinti ir tokiu būdu sumažintume bendrą elektros kainą energijai imlioms įmonėms, tam tikram laikotarpiui, tam, kad jos galėtų tą savotišką kainos kreditą atiduoti vėlesniam laikotarpiui – 2031–2038 m. Mes tikimės, kad iki to laiko mums pavyks įgyvendinti visus atsinaujinančios energetikos projektus, išspręsti elektros energijos deficito problemą Lietuvoje ir tikėtis palankesnio energetikos kainų lygio tuo vėlesniuoju laikotarpiu“, – vylėsi G. Nausėda.
Tuo metu JAV, padidėjus pasaulinei naftos kainai, davė leidimą daugiausia gyventojų pasaulyje turinčiai Indijai apsirūpinti rusiška nafta. Valstybės vadovo manymu, tai nėra susiję su didėjančių palankumu Rusijai – sako, jog tai susidariusios situacijos kaina, kurią reikia sumokėti.
„Kalbant apie JAV sprendimą Indijai atverti galimybes pirkti rusišką naftą – nemanau, kad tai yra susiję su tuo, kad keičiasi požiūris į Rusiją. Tai yra susiję su tuo, kad šis Artimųjų Rytų karas praktiškai užblokavo Hormūzo sąsiaurį, o Indijai yra galimybė įsigyti rusiškos naftos naudojant kitą logistikos kryptį. Matyt, stengiantis išspręsti problemą, Indijai buvo suteikta galimybė. Tai, iš esmės, yra kaina, kurią mokame už Artimųjų Rytų karą, todėl norėtųsi, kad karinė operacija Irane pereitų kaip įmanoma greičiau iš karinės į diplomatinę“, – aiškino jis.
Tikina, kad Lietuva darys viską dėl kaip įmanoma griežtesnių naujų sankcijų
Tiesa, kol Indija vėl pradės pirkti naftą iš Rusijos, ES šaliai agresorei toliau planuoja sankcijas ir ruošia 20-ąjį jų paketą. Kaip sako prezidentas, naujosios sankcijos karą Ukrainoje vykdančiai valstybei galėjo būti priimtos dar vasarį, tačiau nepaisant to – Lietuva sieks, jog artėjantis Europos smūgis Rusijos ekonomikai būtų kaip įmanoma stipresnis.
„Iš tikrųjų buvome informuoti, kad 20-as sankcijų paketas galėjo būti priimtas vasario 24 d., kai minėjome ketvirtąsias karo Ukrainoje metines. Deja, procesas užsitęsė dėl praktiškai dviejų ES valstybių pasipriešinimo. Vis dėlto nemanyčiau, kad tai yra kažkoks principinis pasipriešinimas, tačiau, turint omenyje, kad gyvename priešrinkiminiame laikotarpyje Vengrijoje, tenykštė politika tampa labai hipertrofuota, o tai apsunkina sprendimų priėmimą ir ES mastu“, – kalbėjo G. Nausėda.
„Lietuvos pozicija išlieka stipri – mes norime, kad 20-as sankcijų paketas būtų ne tik priimtas, bet ir veiktų kaip įmanoma platesniu masteliu. Ten, be kita ko, numatoma papildomai įtraukti finansinių institucijų, šešėlinio laivyno laivų, sankcionuojamų kompanijų bei asmenų sąrašą“, – dėstė šalies vadovas.
Tačiau jis neatmeta, kad Bendrijoje sutarti dėl maksimalaus griežtumo sankcijų Rusijai gali būti sunku.
„(Neaišku – ELTA) ar pavyks visais aspektais šimtu procentu pasiekti tai, ko mes trokštame. Konsensuso pagrindu yra priimami ES sprendimai, o kartais konsensusas tampa sunkiai pasiekiamas, bet ne dėl 8 ar 10 valstybių kitokio požiūrio, o paprastai dėl 1 ar 2 valstybių kitokio požiūrio. Čia yra problema ir reikės dar įdėti pastangų, kad priimtas sankcijų paketas būtų kaip įmanoma griežtesnis“, – apibendrino prezidentas.
ELTA primena, kad prieš kiek daugiau nei savaitę Izraelis pareiškė pradėjęs prevencinius smūgius prieš Iraną, „kad eliminuotų grėsmę Izraelio valstybei“.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas patvirtino, kad ir Amerika pradėjo „didelius karinius veiksmus“ prieš Iraną bei nurodė Islamo revoliucinei gvardijai nedelsiant pasiduoti, antraip jų esą laukia „neišvengiama mirtis“.
Tuo metu virtinė Irano smūgių sukėlė chaosą visame Persijos įlankos regione.
Pirmadienį Azijos akcijų rinkose užfiksuotas staigus kritimas, o naftos kainos šoktelėjo 30 procentų, mat baiminamasi, kad gali sutrikti tiekimas iš Artimųjų Rytų, kur jau antrą savaitę tęsiasi JAV ir Izraelio karas su Iranu ir nėra jokių požymių, kad jis baigsis.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad kainų šuolis yra „nedidelė kaina“, kurią reikia sumokėti, kad neliktų Irano branduolinės grėsmės, pakartodamas Baltųjų rūmų teiginį, kad kainų kilimas yra laikinas.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.
