Sodininkai dažnai daro šią klaidą: štai koks tręšimo planas padės pamiršti mažą svogūnų derlių

Galviniai svogūnai gerai auga vietose, kur dirvožemis yra gerai patręštas, išvalytas nuo piktžolių, o jo pH siekia 6,4–6,5. Kalkės tiesiogiai po svogūnais neįterpiamos. Švieži mėšlai rekomenduojami priešsėliams – 5–6 kg/m². Pačius svogūnus geriausia tręšti humusu arba kompostu, kurio norma – 3–5 kg/m².

Mineralines trąšas patartina berti keliais etapais: 60 % fosforo ir kalio trąšų įterpiama rudenį, o likusi dalis – prieš sodinimą ir papildomo tręšimo metu. Azoto trąšas taip pat geriausia duoti dalimis: 30 % įterpiama purenant dirvą prieš sodinimą, o likusi dalis – per papildomą tręšimą.

Rudenį, kasant ir ruošiant dirvą, jei reikia, įterpiama 3–5 kg/m² humuso, 10 g/m² „superfosfato“ ir 12 g/m² „kalio sulfato“. Pavasarį, purenant dirvą prieš svogūnų sodinimą, papildomai įberiama 6 g/m² „amonio salietros“, 5 g/m² „superfosfato“ ir 5 g/m² „kalio sulfato“.

Norint paspartinti augalų augimą ir ropelių formavimąsi, rekomenduojama atlikti du papildomus tręšimus. Pirmasis tręšimas atliekamas tada, kai pradeda aktyviai augti lapai. Tam naudojamas skystas mėšlas, praskiestas santykiu 1 : 7–8, arba paukščių išmatų tirpalas, praskiestas santykiu 1 : 10–15. Trąšos pilamos į tarpueilius į vageles 6–8 cm gylyje ir užberiamos žemėmis.

Antrasis papildomas tręšimas atliekamas po dviejų savaičių nuo pirmojo, naudojant mineralines trąšas šiomis normomis: 5 g/m² „amonio salietros“, 6 g/m² „superfosfato“ ir 6 g/m² „kalio sulfato“.