Vos prasidėjus pavasariui verta būti itin atidiems: ryte saulė gali švelniai šildyti, o naktį šalna sukausto žemę ledu. Jauniems sodinukams, dar nespėjusiems gerai įsišaknyti, tokie temperatūrų svyravimai tampa rimtu išbandymu išlikti. Dėl šios priežasties patyrę sodininkai pataria jaunus augalus būtinai apšiltinti, kad jų augimas nebūtų sustabdytas netikėtų šalnų.
Pastaruoju metu tarp daržininkų ir sodininkų ypač išpopuliarėjo paprastas putplastis. Tas pats, kuriuo gamintojai iškloja dėžes su technika arba kuriuo užpildomos siuntų pakuotės. Kaip rodo patirtis, ši medžiaga, kurią dažniausiai tiesiog išmetame, gali puikiai apsaugoti gležnus medelius nuo šalčio visiškai be papildomų išlaidų ir sudėtingų sprendimų.
Didžiausias putplasčio privalumas – puiki šilumos izoliacija. Ne veltui jis plačiai naudojamas statybose. Putplastis veikia tarsi termosas: dieną neleidžia žemei po sodinuku pernelyg įkaisti, o naktį sulaiko šilumą ir neleidžia jai išsisklaidyti. Taip šaltis nepasiekia jautrių augalo šaknų.
Naudoti putplastį labai paprasta. Didelius jo gabalus patariama suskaldyti į smulkesnes dalis ir jomis užpilti kamieno aplinkos ratą. Toks mulčiavimas patikimai apsaugo šaknų kaklelį – pačią jautriausią jauno medelio dalį. Jei sinoptikai dar žada stipresnius šalčius, iš ištisų putplasčio plokščių galima suformuoti laikinus aptvarus ar ekranus aplink augalą, taip sudarant jam papildomą apsauginę zoną.
Putplastis nebijo drėgmės, nepūva ir neįgeria vandens, todėl net po ilgų pavasarinių lietų jis išlieka veiksmingas – kitaip nei šiaudai ar pjuvenos. Be to, jis padeda apsaugoti sodinukus ir nuo kenkėjų. Pelės bei pelėnai dažniausiai vengia tokių „spragsinčių“ barjerų, tad augalų šaknys išlieka ne tik šiltos, bet ir nesugraužtos.
Jei namuose lieka putplasčio iš naujos buitinės technikos ar siuntinių pakuočių, neverta jo skubėti išmesti. Protingai panaudotas sode ar darže, jis gali tapti paprastu, bet labai veiksmingu pagalbininku kovojant su pavasarinėmis šalnomis ir saugant jaunus augalus.
