Įsivaizduokite kaimyno veidą sode, kai vasaros viduryje, vietoj to, kad saugotumėte kiekvieną bulvės lapelį, pradedate be gailesčio mindžioti bulvių kerus. Daugelis daržininkų į bulvių lapiją žiūri kaip į šventą dalyką: neduok
Dieve nulaužti šakelę ar prispausti kerą. Tačiau egzistuoja vienas, iš pirmo žvilgsnio keistas, būdas, kuris priverčia po žeme augančias bulves augti greičiau ir užaugti stambesnes.
Veiksmas, didinantis bulvių derlingumą
Kalbama apie tyčinį bulvių lapijos nulenkimą arba lengvą kerų „priminimą“ kelioms savaitėms likus iki derliaus kasimo. Paprastai bulvės skiria milžinišką energijos kiekį tam, kad išlaikytų stiebus žalius ir sultingus. Augalas „galvoja“ apie lapus, o ne apie gumbus. Kai švelniai prispaudžiate lapiją prie žemės arba atsargiai ją palaužiate, nenutraukdami nuo šaknų, augalui tarsi pasiuntžiamas signalas: „Laikas pasirūpinti derliumi“.
Patyręs tokią lengvą „streso“ situaciją, augalas iš karto nukreipia visus maisto medžiagų ir sulčių srautus iš antžeminės dalies žemyn, į šaknis. Vietoj to, kad maitintų lapus, keras ima „pumpuoti“ maisto medžiagas į bulves. Gumbai užauga stambesni, o jų odelė sutvirtėja, kas itin svarbu ilgesniam laikymui.
Labai svarbu tinkamai parinkti laiką šiai procedūrai. Tai reikėtų atlikti maždaug prieš 10–14 dienų iki planuojamo bulvių kasimo. Tuo metu lapija jau turėtų būti pradėjusi natūraliai gelsti.
Galima pasitelkti paprastą ilgą lazdą arba tiesiog atsargiai priminti kerus kojomis taip, kad stiebai atsigultų ant žemės, bet visiškai neatsiskirtų nuo šaknų. Svarbus yra būtent dalinis stiebo nulenkimas ir palaužimas, o ne visiškas lapijos sunaikinimas. Geriausia tai atlikti maždaug 15–20 cm aukštyje nuo žemės paviršiaus.
