Remiantis CVbankas.lt darbo rinkos apžvalga už trečiąjį metų ketvirtį, Panevėžyje darbdaviai jau siūlo vidutiniškai 16 proc. didesnius atlyginimus, nei tikisi kandidatai, ir šiuo rodikliu lenkia net Kauną. Šiauliuose tuo tarpu auga ir atlyginimų lūkesčiai, ir konkurencija dėl talentų. Skaičiai rodo aiškią kryptį: regionų darbo rinka bręsta, atlyginimai kyla, darbo sąlygos gerėja. Tačiau esminis klausimas išlieka – ar užteks žmonių? Inžinerinės pramonės atstovai sutaria, kad kvalifikuotų technikų ir inžinierių stygius šiandien yra ne tik iššūkis, bet ir struktūrinė kliūtis augimui.
Trūkumas ryškiausias ten, kur potencialas didžiausias
„Darbuotojų trūkumas jaučiamas visoje Lietuvoje, tačiau regionuose, iš kurių jaunimas dažniau išvyksta mokytis ar dirbti į didmiesčius ar užsienį, šis trūkumas dar ryškesnis“, – sako Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos LINPRA vadovas Darius Lasionis.
Pasak jo, situaciją lemia keli paraleliai veikiantys veiksniai: senstanti darbo jėga, jaunimo migracija į didmiesčius ar užsienį, inertiška švietimo sistema ir dar nepakankamai stiprus technologinių profesijų įvaizdis. Vis dėlto padėtis nėra tokia niūri, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. D. Lasionis atkreipia dėmesį į teigiamas tendencijas rinkoje:
„Vis daugiau įmonių supranta, kad vien laukti, kol kažkas „atves“ naujus specialistus, nebepakanka. Jos pačios imasi iniciatyvos: bendradarbiauja su profesinio mokymo centrais, kuria savo mokymo programas, steigia mokymo akademijas, įrenginėja mokyklose technologines klases. Šis požiūrio pokytis – nuo pasyvumo prie veikimo – tampa vis labiau matomas ir, svarbiausia, duoda rezultatų“, – teigia D. Lasionis.
Tam pritaria ir verslo atstovai. Vienos didžiausių metalo apdirbimo įmonių Lietuvoje „Iremas“ vadovas Edmundas Damaševičius sako, kad nors kvalifikuotų darbuotojų trūkumas išlieka, situacija po truputį gerėja – jauni žmonės vis dažniau atsigręžia į inžinerines kryptis kaip į stabilias ir perspektyvias karjeros galimybes.
Verslas iš laukiančio tampa kuriančiu
„Mes patys perėjome prie kryptingo, nuoseklaus darbo su jaunimu. Šiuo metu bendradarbiaujame su KTU, profesinėmis mokyklomis ir vietos gimnazijomis, kuriame aiškią praktikos programą, leidžiančią studentams įgyti realios patirties, o mums – įvertinti būsimus talentus. Aktyviau rodome įmonės kasdienybę, modernius projektus ir realias karjeros istorijas, stipriname darbdavio identiteto komunikaciją, nes jauni specialistai šiandien renkasi ne tik vietą dirbti, bet ir kultūrą, kurioje nori būti“, – pasakoja E. Damaševičius.
„Iremas“ vadovo teigimu, visos šios kryptys nuosekliai integruotos į bendrovės darbdavio komunikacijos strategiją, orientuotą į jaunų žmonių požiūrio į inžinerines profesijas regionuose keitimą. Jaunieji specialistai, anot jo, renkasi dirbti ten, kur jaučiasi matomi, girdimi ir reikalingi, o ne tik priimti į darbą.
Ši kryptis dera su sektoriaus tendencijomis, kurias stebi darbdavio identiteto agentūros „DID Moons“ partnerė ir strategė Justina Darulytė. Ji pabrėžia, kad perėjimas nuo deklaracijų prie realių veiksmų yra brandžiausia darbdavio identiteto forma:
„Regionai šiandien daro labai teisingus žingsnius – investuoja į patrauklų darbdavio identitetą, kuris keičia darbuotojų požiūrį į tai, kas yra gera darbo vieta. Atlyginimas yra bazinė sąlyga, tačiau sprendimą dažniau lemia karjeros perspektyvos, darbo kultūra, vadovų požiūris, galimybė matyti savo darbo prasmingumą. Rinka jau seniai pasikeitė – verslas nebegali sėdėti rankų sudėjęs ir laukti, kol švietimo sektorius vienas suformuos kompetentingus ir motyvuotus specialistus. Dalis jų gavę kvalifikaciją išvyks į didmiesčius, o kita dalis apskritai nesirinks profesinio kelio, jei jis jiems neatrodys perspektyvus ir patrauklus“, – sako J. Darulytė.
Paklausta, ar švietimo sektorius turėtų tikėtis verslo pagalbos, ar tai visgi verslui tenkanti papildoma atsakomybė, J. Darulytė pabrėžia, kad tai jau seniai nebėra tik papildoma iniciatyva – tai strateginė būtinybė.
„Sunku pasakyti, kaip šie santykiai atrodytų idealioje situacijoje, tačiau matome, kas vyksta dabar: švietimui reikia ne rėmėjų, o partnerių. Šis bendradarbiavimas padeda kurti būsimiesiems inžinieriams praktines patirtis dar mokymosi metu: praktika, mentorystė, projektai, kuriuose studentai sprendžia realius verslo iššūkius. Visa tai tampa galinga darbdavio identiteto priemone, leidžiančia regionų verslams nebesivaržyti vien atlygiu, o kryptingai laimėti konkurencinę kovą dėl talentų“, – teigia „DID Moons“ partnerė ir strategė.
Kas iš tikrųjų traukia jaunus žmones?
Brandaus darbdavio identiteto svarbą pabrėžia ir LINPRA vadovas. Jo teigimu, šiandien vien gražaus logotipo nepakanka, norint pritraukti jaunimą. Darbdavio identitetą apibrėžia tai, kaip organizacija ugdo žmones visais jų karjeros etapais. Talentų auginimas, kompetencijų stiprinimas ir ilgalaikio ryšio su darbuotojais kūrimas tampa ne papildoma veikla, o tiesiogine investicija į organizacijos ateitį.
„Įmonės, kurios investuoja į darbuotojų ugdymą, dalyvauja švietimo iniciatyvose, formuoja savo sektoriaus įvaizdį, tampa ne tik patraukliais darbdaviais, bet ir svarbiais regioninės ekosistemos kūrėjais“, – sako D. Lasionis.
Stiprėjantis regionų darbo užmokestis ir gerėjanti infrastruktūra atveria naujas galimybes, tačiau tik darbdavio identitetas gali šias galimybes paversti realiai užpildytomis darbo vietomis. Visi pašnekovai sutaria, kad verslai turi siekti kurti bendruomenę, kurioje darbuotojas matytų prasmę pasilikti ir augti. Tai ilgalaikis procesas, reikalaujantis ir investicijų, ir resursų.
Pranešimą paskelbė: Justina Darulytė, MB „Darbdavio ID“
