Juodoji sapota – tai medis, kuris tikrai patiks visiems tropinių vaisių mėgėjams. Prinokę jo vaisiai dėl saldaus skonio vadinami „šokoladiniu pudingu“ – jie suteikia išskirtinį gurmanišką potyrį be kaltės dėl perteklinių kalorijų.
Juodoji sapota, dar vadinama Black Sapote (Diospyros digyna), yra iš tropinių Centrinės Amerikos regionų, tikėtina, kilusi iš Meksikos, kur auginama jau kelis šimtmečius. Natūraliai ji auga kalnuotuose rajonuose, todėl, nors ir yra tropinis augalas, yra gana atspari. Ši rūšis paplito po visus tropikus, o pastaraisiais metais pasirodo ir Europos subtropiniuose regionuose – pietų Italijoje ir Ispanijoje.
Vaisiai išgarsėjo dėl savo skonio – prinokę jie primena šokoladinį pudingą, kai kam jaučiami ir gervuogių ar vanilės poskoniai. Iš jų galima ruošti gardžius desertus, be to, jie kupini vitaminų ir mineralų, padeda mažinti svorį, gerina virškinimą ir stiprina imuninę sistemą.
Kaip atrodo juodoji sapota?
Šis tropinis vaismedis užauga iki maždaug 25 metrų aukščio ir yra visžalis. Kadangi kilęs iš tropikų, jautriai reaguoja į šalčius, tačiau trumpalaikės ir nestiprios šalnos jo visiškai nesunaikina.
Lapai elipsės formos, tamsiai žali, gali būti iki 30 cm ilgio. Pirmuosius gyvenimo metus medis auga gana lėtai – maždaug po 30 cm per metus, vėliau augimas žymiai paspartėja. Derėti pradeda maždaug po 4–7 metų nuo pasodinimo, o pradėjęs derėti, paprastai dera gausiai.
Sapotos vaisiai
Iš pirmo žvilgsnio sapotos vaisiai primena pomidorus ar laimus. Jie būna 5–10 cm skersmens, žievelė – alyvuogių žalumo, kieta ir nevalgoma. Vaisiams nokstant, žievelės spalva pakinta į tamsiai gelsvai žalią.
Didžiausia transformacija vyksta vaisiaus minkštime. Neprinokęs minkštimas baltas, sutraukiantis, kartus ir nevalgomas. Prinokęs jis įgauna skonį, spalvą ir tekstūrą, dažnai lyginamą su šokoladiniu pudingu. Pagal konsistenciją sapota primena papają – visiškai sunokę vaisiai tampa labai minkšti. Turguose jie dažniausiai parduodami dar ne iki galo prinokę, o namuose turi „prabręsti“ dar 2–6 dienas.
Prinokusių vaisių skonis saldus, su subtiliais šokolado, karamelės ar kavos atspalviais. Kai kurie žmonės jaučia ir švelnų vanilės prieskonį. Dažniausiai vaisiai valgomi žali – minkštimas tiesiog išsemtas šaukšteliu iš žievelės. Juos taip pat galima naudoti desertams, glotnučiams, dėti į vaisių salotas, ledus ir sorbetus. Meksikoje sapotos minkštimas tradiciškai naudojamas gaiviesiems gėrimams ir saldiems kremams ruošti.
Vaisiai pasižymi didele maistine verte. Juose gausu vitamino C, kuris stiprina imuninę sistemą, taip pat kalio, būtino širdžiai ir raumenims. Juodoji sapota aprūpina organizmą skaidulomis, kurios gerina virškinimą, ir antioksidantais, saugančiais ląsteles nuo laisvųjų radikalų pažeidimų. Dėl mažo riebalų ir kalorijų kiekio ji priskiriama sveikiems, maistingiems vaisiams. Be to, sapota turi vitamino A, B grupės vitaminų (B1 – tiamino, B2 – riboflavino, B3 – niacino), kalcio, fosforo ir geležies.
Kaip auginti juodąją sapotą?
Juodosios sapotos auginimo sąlygos panašios į avokado poreikius. Medis nėra labai reiklus dirvai, tačiau netoleruoja ilgo sausros período. Sausesniuose regionuose jam būtinas reguliarus laistymas, o karštomis dienomis daugiau vandens reikia visur, nepriklausomai nuo klimato.
Dauginama dažniausiai sėklomis, kurioms sudygti reikia maždaug 30 dienų. Kadangi suaugę medžiai būna gana stambūs, sėklas rekomenduojama sėti apie 12 metrų atstumu viena nuo kitos. Geriausia rinktis saulėtą vietą ir gerai drenuotą, smėlingą–kalkingą dirvą, kurios pH – 5,5–7,0. Žiedus apdulkina vabzdžiai, kai kurios veislės yra savidulkės. Optimali temperatūra augimui – 20–30 °C.
Nors literatūroje minima, kad juodoji sapota gali pakelti nedideles šalnas, mūsų klimato sąlygomis ją saugiau auginti kaip indinį, pernešamą augalą. Žiemai medį reikėtų perkelti į vėsią, bet nešąlančią patalpą arba, jei yra galimybė, į šiltnamį.
Juodoji sapota gali būti auginama ir kaip kambarinis augalas su vasariniu išnešimu į lauką. Namuose ji tampa išraiškingu akcentu interjere. Prieš išnešant į saulę, augalą būtina po truputį pripratinti prie tiesioginių saulės spindulių, kad nenudegtų lapai.
Specialistai pataria vietoje mažų daigelių rinktis skiepytus medelius – jie būna atsparesni ir pradeda derėti anksčiau. Nors internete galima įsigyti sodinukų iš viso pasaulio, saugiausia rinktis veisles, jau prisitaikiusias prie vietos klimato sąlygų.
