Sostinė investuoja milijonus: Salininkuose atsiras parkas be maudynių, bet su edukacija

Salininkų gyvenvietės centre esantys du tvenkiniai ir jų aplinka bus paversti laisvalaikiui ir gamtos pažinimui skirtu parku.

Teritorijoje tarp dviejų mokyklų planuojama įrengti patogius pasivaikščiojimo takus, pontonines terasas ant vandens, pažintines trasas miške, atskirą žaidimų zoną vaikams ir pievą bendruomenės renginiams.

Idėja atgaivinti šią vietą kilo vietos bendruomenei. Jų pasiūlymas „Gamtos edukacinis tvenkinių parkas“ surinko daugiausia miestiečių balsų 2024 metų dalyvaujamojo biudžeto programoje „Dalyvauk! Vilnius“.

Parko projektą parengė sostinės viešojo intereso objektų plėtros ir valdymo bendrovė „Vilniaus vystymo kompanija“, kuriai jau išduotas statybos leidimas.

„Šis projektas yra puikus pavyzdys, kaip bendruomenė gali inicijuoti pokytį, o miestas – svariai prie jo prisidėti. Taip bendromis jėgomis gera idėja virsta realybe. Įvykus dalyvaujamojo biudžeto konkursui supratome, kad su bendruomenės laimėtu 150 tūkst. eurų biudžetu šios vietos potencialas liktų neatskleistas.

Įvertinę tai, kad šioje miesto dalyje itin trūksta kompleksiškai sutvarkytų viešųjų erdvių, projektui nusprendėme skirti 13 kartų didesnį – beveik 2 mln. eurų siekiantį – finansavimą. Tai leis Salininkuose sukurti išties išskirtinę viešąją erdvę, kurios gyventojai laukė labai ilgai“, – sako Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.

Parkas kuriamas kartu su bendruomene

„Vilniaus vystymo kompanijos“ specialistai su vietos bendruomene gyvai aptarti parko projekto susitiko tris kartus. 2025 m. kovą vyko parkui skirtos kūrybinės dirbtuvės, balandį su gyventojais aptarta parko koncepcija, o rugsėjį pristatyti detalūs projektiniai pasiūlymai.

Diskusijų metu daugiausia dėmesio skirta tam, kaip patogiai atverti teritoriją lankymui nepažeidžiant jos gamtinių vertybių. Kartu su gyventojais nuspręsta, kad, siekiant apsaugoti vietinę florą ir fauną, tvenkiniai nebus skirti maudynėms ir juose nebus atliekamas vandens valymas. Tvenkiniuose esanti sala ir pusiasalis bus neliečiami ir palikti gamtai.

Įgyvendinant bendruomenės idėją, parke taip pat bus įrengti edukaciniai stendai, supažindinsiantys lankytojus su vietos ekosistemos ypatybėmis.

„Kurdami projektą mąstėme apie tai, kaip paskatinti žmones daugiau vaikščioti, stebėti ir mokytis apie juos supantį kraštovaizdį. Tikimės, kad vingiuojantys takeliai sukels lankytojų smalsumą ir pakvies užsukti į miško tankmę, o atokvėpio stotelės prie vandens taps proga sustoti ir susimąstyti apie gamtinės aplinkos reikšmę“, – pasakoja kraštovaizdžio architektė Gabija Akelė.

Nauji takai ir poilsio vietos prie tvenkinių

Rytinis, didesnis tvenkinys turi atviresnę, mažiau apželdintą krantinę. Jo šiaurinėje dalyje, prie naujai formuojamo tako, numatyta įrengti didesnę medinę pontoninę terasą, o palei taką tarp abiejų tvenkinių – dar du mažesnius lieptelius. Erozijos pažeistose vietose krantinė bus sutvirtinta akmenimis ir kitomis natūraliomis priemonėmis.

Greta, prie mokyklos esančiame miškelyje, planuojama įrengti lauko klasę su suolais, o šalia – kliūčių ruožo tipo vaikų žaidimų aikštelę.

Mažesnio, su mišku besiribojančio tvenkinio vakarinis krantas yra žemas ir dažnai šlapias, todėl čia projektuojamas takas ant polių. Jis leis patogiai apeiti tvenkinį ratu ir sujungs skirtingas parko zonas. Take numatomos poilsio salelės su suolais ir informaciniais stendais, subtilus apšvietimas su į stulpelius integruotais prožektoriais. Palei taką bus tvarkomi krūmynai, kad krantinė taptų saugi ir lengvai pasiekiama.

Laisvalaikiui – pažintinės trasos ir vaikų žaidimų erdvė

Didžiąją parko dalį sudaro miško–šlapynės zona, kurioje intervencija bus minimali. Iš šiaurės mišką juosiantis skaldos takas bus atnaujintas, o pačiame miške įrengiamos dvi pažintinės pontoninės pėsčiųjų trasos. Jų konstrukcija parinkta taip, kad poveikis gamtinei aplinkai būtų kuo mažesnis, todėl šie takai nebus apšviesti.

Trasose numatytos nedidelės informacinės aikštelės ir ryškiai dažyti „miškinuko suolai“ – vienvietės besisukančios kėdės, skirtos ramiai stebėti aplinką ir pajusti miško dvasią.

Pamiškėje bus sukurta vaikų erdvė su originaliais, miško aplinkai pritaikytais žaidimų įrenginiais, suolais ir staliukais. Arčiau pradinės mokyklos atsiras tarp medžių vingiuojantis raudono asfalto mokomasis riedėjimo takas.

Takų sankirtoje suplanuota natūrali pieva piknikams ir nedideliems renginiams. Čia bus įrengta korinė danga aptarnaujančiam transportui ir kilnojamiesiems tualetams. Prie Matininkų gatvės numatyta aptverta dviejų dalių šunų aikštelė su smėlio danga, o pačioje gatvėje, palei parko kraštinę, atsiras naujas šaligatvis.

Kadangi būsimo parko teritorija pasižymi išskirtine augalija, naujais želdiniais siekiama tik švelniai papildyti esamus sprendinius – sukurti barjerą nuo gatvės ir natūraliai atskirti skirtingas erdves. Planuojama sodinti akcentinius krūmus ir krūmų masyvus – purpurinius gluosnius, gluosnialapes lanksvas, pelkinius karklus – bei 14 medžių: karpotuosius beržus, miltinguosius šermukšnius ir vyšnias.

Numatyta pašalinti penkis medžius: keturis dėl jų prastos būklės ir vieną gluosnį dėl būtinybės sujungti takus.

Parko pavadinimas dar bus renkamas

Gavus statybos leidimą, projektas toliau detalizuojamas, ruošiantis ekspertizei. Rangos darbus planuojama pradėti šių metų vasarą–rudenį ir užbaigti 2027 m. II ketvirtį. Projekto įgyvendinimu rūpinsis Vilniaus miesto savivaldybė.

Oficialus naujo parko pavadinimas bus renkamas tvarkymo darbams artėjant prie pabaigos. Sprendimą dėl pavadinimo priims Vilniaus istorinės atminties komisija.

Projekto autoriai

Projekto bendraautoriai – „Vilniaus vystymo kompanijos“ architektai Paulius Jonys, Gabija Akelė ir Modesta Dauderytė-Mazūrienė. Kartu prie projekto dirbo bendrovės inžinieriai Diana Gamulėnė, Eglė Budukevičienė ir Vaidas Kisielius, konstruktoriai Nikolaj Moškov ir Kęstutis Sakalauskas. Taip pat talkino inžinieriai Julius Šmaižys, Tomas Bieliauskas ir Rokas Masevičius. Projekto vadovė – Enrika Geštautaitė.