Atslūgstant didiesiems metų šalčiams ir kylant oro temperatūrai, sparčiai tirpstantis sniegas ir ledų sangrūdos upėse sukelia potvynius.
Vandens lygis gali pakilti labai staiga, todėl gyvūnų laikytojams patariama nelaukti pirmųjų vandens srovių, o veikti kuo greičiau. Šiuo laikotarpiu svarbiausia užtikrinti tiek naminių augintinių, tiek ūkinių gyvūnų saugumą ir sveikatą.
Kol vanduo dar neapsėmė teritorijos, būtina atlikti „namų darbus“. Stichiški, paskutinę minutę priimami sprendimai gelbstint gyvūnus sukelia didelį stresą, traumų riziką ir dažnai baigiasi nesėkmingai. Svarbiausi žingsniai ruošiantis potvyniui:
- Įvertinkite riziką: pasitikrinkite, ar jūsų ūkis, gyvenamoji vieta ir ganyklos patenka į potvynių grėsmės zoną.
- Numatykite saugią vietą: iš anksto suplanuokite, į kurias aukštesnes vietas (kalvas, kaimynų ūkius ar neužliejamas patalpas) perkelsite gyvūnus.
- Kaupkite atsargas: sausoje ir aukštoje vietoje paruoškite pašaro ir švaraus vandens atsargas bent 10 dienų.
- Paženklinkite gyvūnus: įsitikinkite, kad gyvūnai yra tinkamai paženklinti – tai vienintelis būdas juos atpažinti ir susigrąžinti, jei, apimti panikos, jie išsilakstytų.
- Paruoškite inventorių: laikykite po ranka pavadėlius, transportavimo narvus, virves, priemones laikiniems aptvarams įrengti, gyvūnams išrašytus vaistus, prireikus – ir šiltus drabužius naminiams augintiniams.
Ūkinių gyvūnų (karvių, arklių, avių) apsauga
Potvynio metu sudėtingiausia užduotis – ūkinių gyvūnų apsauga, nes stambių gyvulių evakuacijai reikia daug laiko ir specialaus pasirengimo.
- Evakuacija į aukštumas: gavę oficialų įspėjimą, gyvulius nedelsdami varykite į iš anksto numatytas aukštas vietas, kurios liks neapsemtos.
- Tvartų paruošimas: jei gyvuliai lieka tvartuose, būtina įsitikinti, kad patalpos yra sandarios, o gyvuliams įrengti paaukštinimai. Būtina izoliuoti elektros laidus, kad neįvyktų trumpasis jungimas ir gyvūnai nenukentėtų nuo elektros srovės.
- Pašaras ir vanduo: užtikrinkite, kad gyvuliai gautų tik švarų vandenį. Potvynio vanduo dažnai būna užterštas fekalijomis ar cheminėmis medžiagomis, todėl girdyti gyvulius iš atvirų telkinių potvynio metu griežtai draudžiama.
Naminių augintinių (šunų, kačių) gelbėjimas
Viena dažniausių klaidų potvynio metu – palikti augintinius likimo valiai tikintis, kad „vanduo tiek nepakils“.
- Jei gyvūnai laikomi vienkiemiuose ar kitose sodybose be nuolatinės šeimininkų priežiūros, gresiant potvyniui jų palikti vienų negalima. Šeimininkai privalo augintinius pasiimti su savimi arba paprašyti artimųjų, kaimynų ar kitų asmenų pasirūpinti gyvūnų saugia aplinka.
- Jokiu būdu negalima palikti šunų, pririštų prie būdų ar uždarytų voljeruose.
- Mažus gyvūnus reikia perkelti į antrą namo aukštą, pastogę ar kitą aukščiau esančią patalpą. Evakuacijos atveju juos geriausia vežtis kartu specialiuose narvuose.
Ką daryti po potvynio?
Vandeniui nuslūgus, į įprastą gyvenimo ritmą reikia grįžti atsargiai.
- Sveikatos patikra: būtina apžiūrėti visus gyvūnus. Įvertinkite, ar nėra sužalojimų, pjautinių žaizdų, hipotermijos (sušalimo) požymių. Esant reikalui, kreipkitės į veterinarijos gydytoją.
- Pašarų peržiūra: griežtai draudžiama šerti gyvūnus pašaru (šienu, grūdais), kuris mirko potvynio vandenyje. Toks pašaras užterštas ir gali sukelti sunkias ligas ar net mirtį.
- Geriamojo vandens kokybė: jei gyvuliams girdyti naudojate savo gręžinių ar šulinių vandenį, rekomenduojama atlikti vandens mikrobiologinius laboratorinius tyrimus dėl jo atitikties geriamajam vandeniui nustatytiems reikalavimams. Dėl vandens tyrimų poreikio po potvynio dėl galimos mikrobinės ar cheminės taršos galima konsultuotis su Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos teritoriniais padaliniais ir visuomenės sveikatos priežiūros specialistais.
- Patalpų saugumas: prieš suvarydami gyvulius atgal, patikrinkite tvartų konstrukcijas ir elektros instaliaciją. Išdezinfekuokite patalpas, kad išvengtumėte infekcinių ligų protrūkio.
Jei nuo potvynio nukentėjo gyvūnai, patyrėte nuostolių ar pastebėjote kitus nukentėjusius gyvūnus, kuriais negalite pasirūpinti, skubiai kreipkitės pagalbos į savo seniūniją arba artimiausią gyvūnų prieglaudą, kuri gali padėti transportuoti augintinius ar suteikti jiems laikiną globą.
Apie nukentėjusius gyvūnus ar patirtus nuostolius taip pat informuokite Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą.
