Žiemą sodas tarsi ilsisi, tačiau nešildomų šiltnamių savininkams tai – idealus metas generaliniam tvarkymui ir smulkesniems remontams. Sužinokite, kodėl neverta lysvių kasimo atidėti pavasariui, kaip atsikratyti užsispyrusių kenkėjų, kodėl gausus sniegas gali būti pavojingas jūsų šiltnamiui ir kaip jį apsaugoti.
Nuėmus paskutinį daržovių derlių, būtina pašalinti visus žalius augalų likučius, ant kurių gali peržiemoti kenkėjai ir ligų sukėlėjai. Jeigu šiltnamyje nepastebėjote ligų ar kenkėjų, sveikus likučius galima kompostuoti. Jei augalai buvo pažeisti, geriau juos sudeginti.
Lysvių kasimo nevertėtų atidėti pavasariui – priešingu atveju plėvelės gali labai nemaloniai nustebinti. Vos tik temperatūrai šiek tiek pakilus virš nulio, šiltnamyje greitai sužaliuoja žliūgė: ji žydi net žiemą, šalčiai jai beveik nepakenkia, o pavasarį su ja kovoti būna gerokai sunkiau.
Perkasto dirvožemio neišlyginkite ir neužgrėbkite – palikite žemę stambiais grumstais. Taip dirva geriau įšals, o šaltis natūraliai susmulkins grumstus į smulkesnes daleles ir pagerins dirvos struktūrą. Per žiemą iššals ir vienmetės piktžolės. Jei aptiksite daugiametes piktžoles, jų šaknis ir šakniastiebius kruopščiai išrinkite.
Dirvos keitimas: būtinybė ar bereikalingas darbas?
Jeigu laikotės sėjomainos, dirvos išsekimas gali nepasireikšti net ir po daugelio metų. Visos žemės pakeitimas net ir nedideliame šiltnamyje yra labai sunkus fizinis darbas, be to, reikia kažkur atsivežti ir sukrauti didelį kiekį naujos žemės.
Paprasčiau iš anksto užkirsti kelią poreikiui keisti dirvą racionaliai naudojant mineralines trąšas (per gausus tręšimas skatina dirvos užsūdrėjimą, ypač šiltnamiuose su lysvėmis betoninėse „vagnoje“), mėšlą ar kitą gyvulių mėšlą ir įterpiant žaliąsias trąšas.
Mėšlą galite įterpti ir dabar. Jeigu turite galimybę į dirvą įkasti arklio mėšlo, nedvejokite – jis pakelia dirvos temperatūrą keliais laipsniais. Kiaulių mėšlas taip pat tinkamas, tačiau jis „vėsesnis“, todėl geriau jį pirmiausia kompostuoti.
Vis dėlto dirvą būtina keisti, jeigu pastebėjote kopūstinių daržovių (pavyzdžiui, kalafiorų, brokolių, ropių, gūžinių kopūstų, ropesčių ar kaliaropių) šaknų gumbuotumą – tai labai užkrečiama liga. Jei artimiausiais metais neplanuojate šiltnamyje auginti kryžmažiedžių daržovių, dirvai dezinfekuoti galite panaudoti granuliuotą arba miltelių pavidalo azotinę kalkę.
Kenkėjai žiemą nemiega
Kenkėjai ir ligos gali visiškai sunaikinti derlių arba priversti griebtis chemijos, kurios daugelis mėgėjų sodininkų stengiasi vengti. Daugelio rūšių kenkėjai puikiai peržiemoja ant žalių piktžolių – ypač lapų apačioje, prie pat dirvos. Tai amarai, voratinklinės erkutės, baltasparniai ir kiti.
Todėl labai svarbu šiltnamyje nepalikti žalių piktžolių. Net ir esant stipriems šalčiams dalis kenkėjų išgyvena ir pavasarį greitai atsinaujina.
Reikėtų nepamiršti ir dirvoje gyvenančių kenkėjų – spragšių lervų (vadinamųjų spragšiukų ar „vielučių“), dirvinių nematodų, grambuolių lervų. Nuo jų taip pat nesate bejėgiai: į dirvą rudenį ar žiemą galima įterpti azotinės kalkės miltelių pavidalu. Tyrimai rodo, kad būtent miltelinė forma veiksmingiau naikina ir kenkėjus, ir kai kuriuos ligų sukėlėjus.
Kaip sutaupyti šilumos šiltnamyje?
Jeigu priklausote tiems, kurie vos tik atšilus orams skuba šiltnamyje sėti ridikėlius ir salotas, verta prisiminti, kad šalta dirva labai lėtina sėklų dygimą. Todėl stiprių šalčių metu, uždengę jau perkastą dirvą šiltnamyje tamsia plėvele ar storesne agroplėvele, galite pagreitinti jos atšilimą.
Šilumos nuostoliams sumažinti naudinga šiltnamio sienas iš vidaus uždengti netkančia medžiaga arba burbuline plėvele – ji pasižymi geromis izoliacinėmis savybėmis. Tačiau neperlaikykite augalų uždengtų: žiemą ir taip trūksta šviesos, tad ilgesnis uždengimas gali pakenkti peržiemojusiems augalams.
Laikas smulkiems šiltnamio remontams
Iki pavasario dar pakanka laiko pakeisti sutrūkinėjusius stiklus, suremontuoti automatinius langų atidarytuvus, patikrinti ir priveržti varžtus bei kitus tvirtinimus. Taip pat nepamirškite išplauti šiltnamio stiklus iš abiejų pusių – taip gerokai padidinsite šviesos patekimą pas augalus.
Pamato ar cokolio remontą geriau atidėti šiltesniam metui, nors ir egzistuoja nemirštantys mūro mišiniai. Lygiai taip pat visi dažymo darbai turi būti atliekami tik tuomet, kai oro ir paviršiaus temperatūra atitinka dažų gamintojo rekomendacijas.
Kerpes ir samanas nuo pamato lengviau pašalinti pavasarį ar vasarą, kai šilčiau. Tuomet galima naudoti vario (mėlynojo) sulfato tirpalą; po kurio laiko procedūrą reikėtų pakartoti. Kai kuriems sodininkams pasiteisina ir koncentruoti herbicidų tirpalai, tačiau medines konstrukcijas ir pamatus taip reikėtų apdoroti ne dažniau kaip kas porą metų.
Sniego apkrova – gražu, bet pavojinga
Sniegas gamtai reikalingas ir gražus, tačiau šiltnamiui stora, šlapio sniego danga gali būti labai pavojinga. Ji smarkiai apkrauna konstrukciją ir gali ją deformuoti ar net sunaikinti.
Per dieną stenkitės reguliariai nubraukti sniegą nuo šiltnamio stogo. Jeigu tokios galimybės nėra, verta karkasą paremti iš vidaus. Atsižvelkite į tai, kokie paprastai būna sniego kiekiai jūsų vietovėje – nuo to ir nuo šiltnamio ilgio priklausys, kokiu tankiu dėti atramas.
Patikima yra paremti visą kraigą kas mažiau nei metrą. Platesniems šiltnamiams su mažesniu stogo nuolydžiu reikėtų paremti ir skersines stogo dalis. Pakanka ant lysvės padėti storesnę lentą, ant jos pastatyti atramą, o ant viršaus vėl uždėti lentą stiklo jungties (tarp langų) vietoje – taip karkasas nesideformuos ir stiklas nesutrūks.
Varvekliai atrodo įspūdingai, tačiau jų geriau nelaužyti – kartu su varvekliu galite nulaužti ir dalį stiklo. Palikite juos saugiai kaboti, kol patys nutirps.
Nors gali atrodyti, kad žiema niekada nesibaigs, pavasaris vis tiek ateina. Gerai sutvarkytas, išdezinfekuotas ir suremontuotas šiltnamis tada bus pasirengęs gausiam ir sveikam jūsų daržovių derliui.
