Pajūrio regiono gyventojai gyvena vienuose kompaktiškiausių būstų Lietuvoje, tačiau naujausi IKEA specialistų vizitai į jų namus rodo, kad didžiausias kasdienis iššūkis nėra turimų kvadratinių metrų skaičius.
Daugeliui sudėtingiausia rasti vietos daiktams ir suderinti skirtingus šeimos narių poreikius namuose, kurie šiandien tapo ne tik poilsio, bet ir darbo bei laisvalaikio erdve. Interjero dizainerė apžvelgia, kaip šiuo metu atrodo pajūryje įsikūrę būstai, ir dalijasi praktiškais patarimais, kaip atrasti daugiau vietos daiktams bei pomėgiams.
Klaipėdos regione – mažiausiai ploto vienam gyventojui
Nors statistiškai šiandien gyvenama erdviau nei prieš dešimtmetį, Klaipėdos regionas išlieka tarp tų teritorijų, kuriose vienam asmeniui tenka mažiausiai gyvenamojo ploto šalyje. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, vienam klaipėdiečiui tenka kiek daugiau nei 26 kvadratiniai metrai naudingojo būsto ploto, kai šalies vidurkis siekia beveik 30 kvadratinių metrų.
Kompaktiški būstai daro įtaką ir gyventojų pasirinkimams. „Daugelis žmonių ieško praktiškų ir lengvai įgyvendinamų sprendimų, kurie padėtų efektyviai išnaudoti erdvę ir sutalpinti ne tik daiktus, bet ir skirtingus šeimos narių poreikius. Vizitai pajūrio gyventojų namuose leido ne tik geriau suprasti jų patiriamus kasdienius iššūkius, bet ir atrasti šiandienos poreikiams pritaikytų sprendimų, galinčių atliepti daugeliui būdingą norą gyventi tvarkingesniuose ir patogesniuose namuose“, – sako Morta Bučinskienė, IKEA interjero dizaino departamento vadovė.
Didžiausias iššūkis – pakankamai vietos pagrindinėje namų erdvėje
Tyrimo metu IKEA specialistai aplankė beveik 20 skirtingų tipų būstų – nuo butų iki individualių namų, statytų ir įrengtų skirtingais laikotarpiais. Vizitai Klaipėdos regiono gyventojų namuose buvo organizuoti jau antrą kartą. Pirmą kartą jie vyko 2015 metais, rengiantis IKEA prekių užsakymo ir atsiėmimo vietos atidarymui, o dabar – ruošiantis prekybos vietos uostamiestyje transformacijai į pirmąją šalyje mažąją IKEA parduotuvę.
Kaip pastebi interjero dizainerė M. Bučinskienė, atviro išplanavimo svetainės erdvė ir toliau išlieka daugelio namų ašimi. Daugiau kaip pusėje aplankytų namų kasdienis gyvenimas vyksta bendroje svetainės ir virtuvės erdvėje, kuri, nors ir be sienų, tarsi dalijasi į funkcines zonas: maisto gaminimo ir valgymo, poilsio, darbo. Dažnai čia telpa ir valgomojo stalas, ir papildomos sulankstomos kėdės svečiams, taip pat išskleidžiamos sofos-lovos, naudojamos tiek kasdieniam miegui, tiek svečių nakvynei.
Vizualiai daugiau erdvės šiandienos klaipėdiečių namams suteikia ir šviesesnis interjeras, pakeitęs prieš dešimtmetį vyravusias sodresnes, tamsesnes spalvas. Anot M. Bučinskienės, tai rodo, kad vis dažniau namų savitumas kuriamas detalėmis – tekstile, dekoro elementais, kurie greitai suteikia atsinaujinimo jausmą be didelių išlaidų ar remonto.
Vis dėlto vienas didžiausių iššūkių atvirose daugiafunkcėse erdvėse – daiktų laikymas neapkraunant vaizdo. „Tik 1 iš 5 aplankytų būstų turi sandėliuką ar kitą specialiai daiktams laikyti skirtą vietą, todėl dažnai daiktai nugula garažuose, balkonuose, o jei tokių nėra – toje pačioje svetainėje ar miegamojo spintoje“, – atkreipia dėmesį interjero dizainerė.
Pasak M. Bučinskienės, daugelis kalbintų žmonių savo namuose labiausiai norėtų didesnės spintos, daugiau stalčių virtuvėje ir tvarkingesnio prieškambario. Tai, anot jos, visiškai suprantamas noras, nes kai daiktai turi savo vietą, ir patys namai atrodo erdvesni. Ji dalijasi trimis paprastais, bet efektyviais patarimais, kaip be didelio remonto ir didelių išlaidų atrasti daugiau vietos daiktams.
„Daugiau tvarkos ir vizualinės erdvės nedideliam prieškambariui suteiks paprastas, bet efektyvus sprendimas – ant žemės išmėtytus batus perkelti į negilią, kelių aukštų batų spintelę arba suoliuką su batų lentynomis. Pastatomą kabyklą ar pavienius kabliukus ant sienos taip pat galima pakeisti prieškambario spinta su drabužių skersiniu ir lentynomis batams arba atskiromis spintelėmis“, – pataria interjero dizainerė.
Pasak specialistės, vietos stalčiuose dažnai pritrūksta ne dėl jų skaičiaus, o dėl trūkstamos struktūros viduje. Ji rekomenduoja išbandyti stalčių įdėklus ir dėžutes. Taip viename stalčiuje galima tvarkingai sutalpinti skirtingos paskirties daiktus ir išlaikyti tvarką, o slankieji įdėklai leidžia daiktus laikyti keliais lygiais.
Drabužių ir daiktų kiekis, telpantis spintoje, priklauso ne tik nuo jos dydžio, bet ir nuo to, kaip praktiškai išnaudojama vidinė erdvė. „Net ir didelėje spintoje pristigsime vietos, jei jos vidus suplanuotas neefektyviai. Kasdien dėvimus drabužius patogu laikyti lengvai pasiekiamose lentynose ar pakabintus ant drabužių skersinių, o sezoninius – tvarkingai sudėti į dėžes ir padėti į viršutines lentynas ar ant spintos viršaus. Jei spinta tik su kabykla, apatinėje jos dalyje galima įrengti rėmo skirtuką, į kurį integruojamos lentynos ar stalčiai – taip tame pačiame segmente atsiras vietos ir kabinamiems drabužiams, ir batams ar aksesuarams“, – dalijasi idėja interjero dizainerė.
