Renkantis profesiją šiandien mokiniams tikrai netrūksta informacijos. Tačiau nuo ko pradėti ir kaip atsirinkti tai, kas svarbiausia būtent tau? Ar dirbtinis intelektas (DI) jau gali parinkti profesiją ir ką turėtų žinoti karjerą planuojantis jaunas žmogus, norėdamas DI pasitelkti tinkamai?
Lietuvos moksleiviai DI įrankius mielai naudoja ne tik namų darbams ruošti, bet ir planuodami karjerą.
„Tiesa ta, kad jokie DI karjeros konsultantai šiandien jums nepasakys, kokią profesiją pasirinkti. Jie gali nukreipti, suteikti informacijos, tačiau sprendimą visada priimsite patys. Ir atsakomybę už rezultatą taip pat teks prisiimti jums“, – teigia Ina Griazina, Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros (LINEŠA) Ugdymo karjerai skyriaus vadovė.
Praėjusią savaitę sostinėje vykusioje parodoje „Studijos ir karjera Lietuvoje 2026“ ji skaitė pranešimą jaunuoliams, ieškantiems savojo karjeros kelio, apie karjeros planavimo ABC skaitmeniniame amžiuje ir tai, kaip naudoti DI atsirenkant informaciją.
Anot I. Griazinos, mokslininkai šiuo metu tiria, kokių kompetencijų mums reikia, kad galėtume veiksmingai sąveikauti su naujomis technologijomis.
Tai vadinama DI raštingumu – terminu, apimančiu žinias apie DI veikimą, gebėjimą naudoti DI kaip pagalbininką ir atsakomybę už priimamus sprendimus.
„Kaip žinia, DI mokomas ir veikia taip, kad nuspėtų, koks kitas žodis bus sakinyje. Jis nėra viską žinantis autoritetas, kuris gali pateikti visus atsakymus – DI gali klysti. Todėl sprendimas, kokią profesiją rinktis, lieka jums, ir labai svarbu žinoti, kaip jį teisingai priimti“, – sako ekspertė.
Nuo ko pradėti planuoti karjerą?
„Kas svarbiau siekiant tikslo – valia ar motyvacija? Psichologai teigia, kad vis dėlto svarbesnė yra valia – „ką aš darau“, o motyvacija yra „aš noriu“. Pavyzdžiui, aš noriu būti aviacijos mechaniku, bet nieko nedarau – tada galima laukti ir visą gyvenimą, kol ta motyvacija atsiras. Todėl svarbu tiesiog pradėti veikti“, – aiškina I. Griazina.
Karjeros nesuplanuosi per vieną naktį – kaip ir egzaminui per naktį nepasiruoši.
„Egzistuoja visa teorija, kaip planuoti karjerą. Nuolat sakome jauniems žmonėms: skirkite laiko planavimui, analizuokite informaciją“, – pabrėžia ji.
Remiantis ekspertų ir mokslininkų rekomendacijomis, Lietuvoje ugdymas karjerai grindžiamas keturiomis karjeros kompetencijomis: savęs pažinimu, karjeros galimybių pažinimu, karjeros planavimu ir karjeros įgyvendinimu.
„Pirmiausia turite geriau pažinti save: koks aš esu, ką galiu, ką moku, kokios mano savybės, norai, vertybės“, – pasakoja I. Griazina.
Kai žinote, ką galite ir ką mėgstate veikti, laukia antrasis žingsnis – karjeros galimybių pažinimas.
„Šiame etape jaunuolis ugdosi valią savarankiškai ieškodamas ir analizuodamas informaciją apie profesijas. Čia gali padėti ir DI, tačiau visada turite patikrinti, ar jis pateikia tinkamą informaciją“, – vardija specialistė.
Susipažinus su karjeros galimybėmis, reikia pradėti planuoti – išsikelti tikslą, ką ketini veikti: gal ieškoti praktikos vietos, gal darbo vasarai, gal eiti savanoriauti. Sudarius planą, belieka imtis veiksmų jam įgyvendinti – savanoriauti, šešėliauti ir pan.
„Kuo daugiau su skirtingomis profesijomis susijusių veiklų mokinys išbandys, tuo geriau“, – pabrėžia I. Griazina.
Kokių įgūdžių reikės ateities darbuotojui?
Kalbėdama apie ateities darbo rinkai reikalingus įgūdžius, šalia pamatinių – tokių kaip mokėjimas rašyti, skaičiuoti, skaitmeninis raštingumas – LINEŠA atstovė mini ir universaliuosius įgūdžius: kritinį mąstymą, problemų sprendimą, kūrybinį mąstymą, mokėjimą mokytis ir savireguliaciją.
Ne mažiau svarbūs ir socialiniai emociniai įgūdžiai – sąžiningumas, empatija, pasitikėjimas savimi, bendradarbiavimas – bei konkretų darbą atlikti reikalingi profesiniai įgūdžiai.
Dalis šių gebėjimų, pavyzdžiui, bendradarbiavimas, gali būti ugdomi dar mokykloje – rengiant pristatymus klasėje, bendraujant su klasiokais, vykstant su jais į išvykas.
„Priimkite iššūkius, dalyvaukite, nebijokite pasireikšti ir jūs tuos svarbius įgūdžius ugdysitės kiekvieną dieną“, – ragina ekspertė.
Daug naudingos informacijos tėvai, mokiniai ir karjeros specialistai gali rasti nacionalinėje Mokinių ugdymo karjerai informacinėje sistemoje (MUKIS).
Mokiniams čia skirtas visas meniu: karjeros vadovai, įvairios mokymosi ir praktikos galimybės, informacija apie studijų, profesinio mokymo, savanorystės galimybes vienoje vietoje.
Sąžiningo pokalbio su savimi galia
Mokyklose dirbantys karjeros specialistai su šypsena dalijasi istorijomis, kaip mokiniai, atlikę ne vieną šimtą eurų kainavusius komercinius asmenybės ir karjeros testus, gauna labai netikėtus atsakymus, kokia profesija jiems tiktų.
I. Griazina siūlo paprastų ir nemokamų būdų, kurie padeda geriau suprasti, kokią profesiją rinktis.
„Sąžiningai kalbėdamas su savimi pažinsi save, tad nebūtina atlikti daugybės testų. Tiesiog paimk popieriaus lapą, tušinuką ir parašyk 50 dalykų, kurie tau patinka“, – sako ji.
Jei svarstai, ar būti gydytoju, surašyk, kaip jaustumeisi būdamas gydytoju – pliusus ir minusus, ir kaip jausiesi, jei juo nebūsi. Pabūk šalia tos profesijos žmonių, stebėk jų kasdienybę – net tavo kūnas pajus, ar tau ten gerai, ar ne.
„Tokie paprasti žingsniai padeda planuoti ir geriau pajausti save. Lavinkite įgūdį kalbėti su savimi ir profesinės krypties pasirinkimas bus lengvesnis. Be to, visada yra galimybė kreiptis konsultacijos į savo mokyklos karjeros specialistą“, – akcentuoja I. Griazina.
Kokiame karjeros planavimo etape naudingas DI?
Įsisavinus pagrindinius karjeros planavimo principus, galima pasitelkti ir DI. Jis ypač praverčia formuojant užklausas ir tyrinėjant įvairias galimybes.
„Vis dėlto atsirinkti turite gebėti patys, nes DI galimybės yra ribotos. Jo atsakymus reikia vertinti kritiškai ir atsakomybę už rezultatus prisiimti pačiam“, – reziumuoja I. Griazina.
Įvaldyti DI teikiamas galimybes svarbu ir mokytojams. Parodoje „Studijos ir karjera Lietuvoje 2026“ pedagogai sužinojo, kaip DI ir MUKIS gali tapti jų kūrybiniais partneriais, kuriant šiuolaikiškas, mokinių smalsumą žadinančias karjeros pamokas.
Mokytojai ir karjeros specialistai, dirbantys su 9–12 klasių mokiniais, dinamiškame LINEŠA praktiniame užsiėmime gyvai išbandė, kaip DI įrankiai ir MUKIS leidžia greitai ir įtraukiai suprojektuoti integruotą karjeros pamoką.
Pedagogai kūrė ir išbandė netradicinę, į bendrojo ugdymo dalykus integruojamą ugdymo karjerai veiklą, kurioje mokiniai tyrinėja savarankiškai, o mokytojas veikia kaip mentorius, padedantis jiems suprasti ir kryptingai ugdytis ateičiai reikalingas kompetencijas.
„Dalyviams buvo netikėta, kad integruotą karjeros pamoką su dirbtiniu intelektu sukurti nereikia specialių techninių žinių ar įgūdžių. Mokytojai dalykininkai kartu su karjeros specialistais greitai rado bendrą kalbą ir sukūrė nemažai įdomių pamokų pavyzdžių“, – džiaugiasi I. Griazina.
Taip pat buvo pristatyti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos parengti atsakingo DI naudojimo principai ir gairės bei kitos metodinės priemonės, skirtos padėti pedagogams ugdyti DI raštingumą.
