Naujieji metai įsibėgėja, tačiau ne visada pavyksta laikytis išsikeltų tikslų daugiau sportuoti, sveikiau maitintis ar numesti svorio. Metų pradžia, kai pažadai sau lieka tik pažadais, dažnai tampa nusivylimų, motyvacijos kritimo ir savigraužos laikotarpiu. Dietologas Edvardas Grišinas sako, kad vieno dažniausių naujametinių tikslų – svorio metimo – siekimą dažnai apsunkina klaidingi įsitikinimai apie antsvorio ir nutukimo priežastis.
Nors visuomenėje vis dar manoma, kad antsvoris ir nutukimas yra valios stokos pasekmė, šiuolaikinė medicina per didelį kūno svorį vertina kaip biologinių ir aplinkos veiksnių nulemtą sveikatos sutrikimą. Nutukimas, kaip ir 2-ojo tipo cukrinis diabetas ar hipertenzija, yra lėtinė liga. Su ja gali būti susijusios net 229 kitos ligos – cukrinis diabetas, kepenų suriebėjimas, širdies ir kraujagyslių ligos, taip pat 13 skirtingų vėžio formų. Todėl šią problemą būtina spręsti, tačiau tam dažnai trukdo neteisingi įsitikinimai.
Tyrimai rodo, kad antsvorio turintys ar nutukimu sergantys žmonės per gyvenimą bent 7 kartus mėgina numesti svorio, tačiau tik vienam iš dešimties pavyksta išlaikyti pasiektą rezultatą ilgiau nei metus. Tam yra objektyvių priežasčių.
Pasak E. Grišino, vienas didžiausių svorio mažinimo priešų – nuostata, kad rezultatus gali užtikrinti tik „geležinė“ disciplina ir nuolatinė kova su savimi. Įsitraukus į tokią kovą, įprastas maistas dažnai pakeičiamas vien salotomis, o žmogus save verčia keltis penktą valandą ryto vien tam, kad dar prieš darbą suspėtų apsilankyti sporto klube. Dietologo teigimu, tokie drastiški pokyčiai dažnai nesuteikia laukiamo efekto ir galiausiai veda prie vis dažnesnių „paslydimų“, nusivylimų, savivertės svyravimų ir kaltės jausmo.
„Be abejo, nuo mūsų pačių priklauso labai daug, tačiau nuolatinė graužatis dėl kiekvienos suvartotos kalorijos tikrai nepadeda. Svorio augimo ar nemažėjimo priežastys dažnai slypi ne vien kalorijose. Tai gali būti susiję su daugybe veiksnių: hormonų, reguliuojančių metabolizmą, disbalansu, genetika, stresu, miego trukme ir kokybe, organizmo adaptaciniais gebėjimais nepriklausomai nuo mūsų valios reguliuoti suvartojamų ir išeikvojamų kalorijų kiekį“, – pažymi E. Grišinas.
Alkio jausmą reguliuoja smegenys
Pasak specialisto, tai, ką ir kiek valgome, labai priklauso nuo smegenų siunčiamų signalų, žarnyno ir aplinkos sąveikos. Kai suvartojame mažiau kalorijų, organizmas gauna mažiau energijos, todėl stiprėja maisto troškimas ir apetitas. Mažėjant kalorijų suvartojimui, paskatų valgyti tik daugėja, ir galiausiai žmogus ima paklusti smegenų siunčiamiems impulsams valgyti daugiau.
„Apie svorio metimą verta galvoti kaip apie ilgą distanciją, kurioje neišvengiamai pasitaikys kliūčių, sustojimų ir, greičiausiai, paslydimų. Tokiai kelionei reikia tinkamai pasiruošti: susidaryti planą, atsižvelgiant į individualias aplinkybes ir gyvenimo būdą. Daugeliu atvejų tam būtina ir gydytojų pagalba“, – sako E. Grišinas.
Nuo ko pradėti?
Dietologo teigimu, naujametinis tikslas numesti svorio yra prasmingas ir vertingas. Tačiau siekiant rezultatų geriausia pradėti ne „nuo kitos savaitės, mėnesio ar Naujųjų“, o čia ir dabar. Kuo jaunesniame amžiuje pradedama spręsti antsvorio ar nutukimo problema, tuo daugiau galimybių efektyviai derinti visus svarbius nutukimo gydymo aspektus: gyvensenos pokyčius, mitybą, fizinį aktyvumą ir, jei reikia, medikamentinį gydymą.
„Su amžiumi žmogaus medžiagų apykaita lėtėja – maždaug 1 proc. per metus. Todėl yra didelis skirtumas, ar svorį pradedama mažinti keturiasdešimties, ar penkiasdešimties. Be to, bėgant metams dažniau atsiranda gretutinių ligų, kurios riboja žmogaus pasirinkimus ir galimybes“, – teigia E. Grišinas.
Pasak dietologo, svarbu susirūpinti savo svoriu ne tik tada, kai problemos jau tampa akivaizdžios ir sunkiai ignoruojamos, bet vos tik kūno masės indeksas (KMI) ima artėti prie normos ribų viršaus. Labai svarbu stebėti svorio pokyčių tendencijas ir dinamiką. Laikoma, kad žmogus turi antsvorio, kai jo KMI yra nuo 25 iki 29,9. Peržengus šią ribą diagnozuojamas nutukimas.
Be KMI, itin svarbus rodiklis yra juosmens apimtis. Viršijus rekomenduojamas juosmens apimties normas, nutukimo diagnozė pagrindžiama lengviau, o reguliariai matuojant šį rodiklį galima aiškiau sekti lieknėjimo pažangą.
Kuo pradinis svoris mažesnis, tuo didesnė tikimybė pasiekti norimą rezultatą. Pavyzdžiui, tyrimai rodo, kad kai KMI nesiekia 35, tikimybė medikamentiniu gydymu ir gyvensenos korekcijomis išgydyti nutukimą, palyginti su atvejais, kai KMI viršija 35, padidėja kelis kartus. Todėl delsti nereikėtų.
„Siekiant sumažinti svorį nereikėtų susitelkti tik į vieną aspektą. Sportas neabejotinai yra svarbus, tačiau vien fiziniu aktyvumu numesti svorį yra labai sunku. Tikslui pasiekti svarbu įtraukti kuo daugiau gyvensenos veiksnių. Jei gyvenimo būdo korekcijos nepadeda, vertėtų kreiptis pagalbos į šeimos gydytoją, dietologą ar endokrinologą. Su šiais specialistais verta aptarti ir medikamentinio gydymo bei gyvensenos korekcijų derinimo galimybes“, – pažymi E. Grišinas.
Medicinos galimybės išaugusios
Šiandien pasaulyje perteklinį kūno svorį turi daugiau kaip 1 milijardas žmonių, o nutukimo mastai nuolat auga. Ilgą laiką medicina neturėjo plačiai taikomų sprendimų šiai problemai spręsti. Nors chirurginis nutukimo gydymas taikomas jau daugiau nei 30 metų, operacijų mastai nėra tokie, kad galėtų reikšmingai pakeisti visos visuomenės sveikatos rodiklius. Situacija ėmė keistis atsiradus svorio mažinimui skirtiems vaistams. Manoma, kad būtent jie yra viena iš priežasčių, dėl kurių pernai JAV pirmą kartą per daugiau nei dešimtmetį nutukimo paplitimas, palyginti su ankstesniais metais, sumažėjo 3 procentais.
Nutukimui gydyti skirti vaistai sukurti remiantis žmogaus organizme gaminamais hormonais, vadinamais inkretinais. Šie vaistai slopina apetitą, todėl mažėja ir suvartojamų kalorijų kiekis. Pacientas paprasčiausiai nebejaučia tokio stipraus poreikio valgyti, jam nebereikia nuolat kovoti su savimi ir mintimis apie maistą. Toks gydymas paprastai derinamas su mitybos pokyčiais ir didesniu fiziniu aktyvumu.
Ar ši priemonė saugi?
GLP-1 inkretino pagrindu sukurti vaistai medicinoje naudojami jau apie 20 metų, o jais gydomų pacientų skaičius siekia dešimtis milijonų. Kaip ir visiems kitiems vaistams, jiems taikomi griežti saugumo reikalavimai. Patvirtintas ne tik šių vaistų efektyvumas mažinant kūno svorį, bet ir vis gausėja mokslinių įrodymų, kad jie padeda gydyti bei užkirsti kelią su nutukimu susijusioms ligoms.
Sprendžiant antsvorio ir nutukimo problemą, sumažėja širdies ir kraujagyslių ligų, 2-ojo tipo cukrinio diabeto, kepenų suriebėjimo rizika, pagerėja kasdieniai funkciniai žmogaus pajėgumai sergant osteoartritu. Svarbu pabrėžti, kad mažėjant kūno svoriui ir ligų rizikai kartu gerėja ir bendra paciento sveikata bei savijauta.
Ilgalaikė trajektorija svarbiau už kasdienius svyravimus
E. Grišinas pabrėžia, kad nutukimas yra sudėtinga liga, daranti didelę įtaką bendrai žmogaus sveikatai, savijautai ir gyvenimo kokybei. Todėl svarbu ieškoti sprendimų ir nuosekliai eiti geresnės sveikatos link: didelius tikslus skaidyti į mažesnius, mokytis iš klaidų ir pernelyg emocionaliai nereaguoti į kasdienius svorio svyravimus, kai ryte svarstyklės rodo vienu ar dviem kilogramais daugiau nei vakar. Pasak dietologo, tikrąjį rezultatą atskleidžia ne vienadieniai pokyčiai, o ilgalaikė svorio pokyčių trajektorija – būtent į ją ir reikėtų orientuotis.
