Žiedai ant pirštų vis dažniau byloja ne apie santykius, o apie žmogaus savijautą. Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, populiarėja išmanūs įrenginiai – pavyzdžiui, išmanūs žiedai, skirti stebėti kūno būseną nuo miego iki streso. Vis dažniau keliamas ne technologijų galimybių, o klausimas, ar žmonės moka šių įrenginių renkamus duomenis paversti konkrečiais sprendimais.
Išsamus 2024 m. atliktas tyrimas, paremtas išmaniųjų žiedų renkamais fiziologiniais duomenimis, parodė, kad kasdienis stresas tiesiogiai veikia miego kokybę. Didesnis streso lygis siejamas su trumpesniu, labiau fragmentišku ir nepastoviu miegu bei lėtesniu organizmo atsistatymu.
Šie pokyčiai fiksuojami ne tik laboratorijose, bet ir realiomis gyvenimo sąlygomis. Tai leidžia į stresą žvelgti kitaip – ne kaip į abstraktų pojūtį, o kaip į objektyviai pamatuojamą būseną.
„Telia“ tyrimų ir įžvalgų vadovė Milda Andrulionytė pastebi, kad technologijos vis dažniau padeda žmonėms sprendimus priimti ne pagal nuojautą, o remiantis aiškiais duomenimis. Tai leidžia atpažinti organizmo siunčiamus signalus net tada, kai žmogus pats yra linkęs juos nepastebėti ar ignoruoti.
„Vis didesnis dėmesys savistabos sprendimams rodo, kad žmonės nori ne tik geriau pažinti savo kūną, bet ir būti produktyvesni. Visgi svarbu, kad technologijos netaptų dar vienu įrankiu, verčiančiu bėgti be atokvėpio. Priešingai – jos turėtų būti objektyvus rodiklis, leidžiantis be kaltės jausmo sulėtinti tempą. Duomenys vertingi tik tiek, kiek jie padeda laiku pastebėti nuovargį ir pasirinkti kokybišką poilsį“, – pabrėžia M. Andrulionytė.
Išmanių įrenginių paplitimas Lietuvoje
Lietuvoje gyventojų polinkį į savistabą atspindi ir skaičiai. 2026 m. sausio mėnesį atliktos apklausos duomenimis, tik 7 proc. gyventojų nurodė neturintys jokio išmanaus įrenginio.
Nors populiariausi išlieka pramogoms skirti išmanieji televizoriai (juos turi 65 proc. gyventojų), dėvimų įrenginių rinka jau peržengė simbolinę ribą – išmaniuosius laikrodžius segi daugiau nei pusė šalies gyventojų (51 proc.).
Dar gilesnei savistabai skirti įrenginiai taip pat vis labiau skinasi kelią: sveikatos matuoklius naudoja 29 proc., o miego stebėjimo įrenginius – 11 proc. žmonių.
Kaip iš tikrųjų įsiklausyti į kūną?
Psichoterapeutė Brigita Kaleckaitė teigia, kad viena didžiausių šiuolaikinio žmogaus problemų – nenoras ir negebėjimas pereiti į ramybės būseną. Dažnai net ir poilsio metu pasirenkamos veiklos, kurios nepadeda atsipalaiduoti.
„Naršymas socialiniuose tinkluose ar įtraukiantys žaidimai yra aktyvi veikla smegenims, todėl organizmas nepailsi. Tikrasis atsistatymas vyksta per tylą, buvimą gamtoje, sportą ar miegą. Jei šiuos procesus žmogus aukoja dėl pramogų prie ekranų, jis praranda galimybę atgauti jėgas, o tai ilgainiui stipriai kerta per savijautą ir darbingumą“, – apibendrina B. Kaleckaitė.
Technologijos – ne tik trikdis, bet ir pagalbininkas
Pasak specialistės, technologijos gali būti ne vien dėmesį blaškantis veiksnys, bet ir įrankis, padedantis geriau girdėti savo kūno siunčiamus signalus. Savistabos įrenginiai, tokie kaip išmanieji žiedai, nepastebimai stebi pulsą, kūno temperatūrą ir širdies ritmo variabilumą (HRV) bei padeda suprasti, kada organizmui iš tiesų reikia poilsio.
Šie įrenginiai dažnai veikia tyliai, be įkyrių pranešimų, tačiau sukaupti duomenys leidžia atpažinti kūno siunčiamus signalus net tada, kai žmogus sąmoningai dar bando juos ignoruoti. Matydami objektyvius rodiklius, žmonės lengviau sau leidžia pailsėti – poilsis tampa nebe nuojauta, o faktais pagrįstu sprendimu.
B. Kaleckaitė prisimena vieną istoriją: „Kartą aktyvus verslininkas paklausė, ar terapija padės jam nuveikti dar daugiau. Atsakiau atvirai: gali būti, kad po jos norėsite nuveikti kur kas mažiau ir gyventi lėčiau. Jis pasirinko neateiti.“
Anot psichoterapeutės, ši istorija puikiai atspindi plačiai paplitusią baimę sustoti. „Aktyvumas nėra blogai, tačiau negebėjimas ilsėtis yra tiesiausias kelias į perdegimą. Dažnai matau scenarijų, kai žmogų sustabdo tik liga, nes tai tampa vieninteliu būdu organizmui aiškiai parodyti, kad jo ištekliai išsekę. Mūsų kūnas ir psichika nėra geležiniai – jie neatlaiko begalinio sprinto“, – pabrėžia specialistė.
Pokyčiai – mažais, bet nuosekliais žingsniais
Vis dėlto, pasak B. Kaleckaitės, pokyčiams reikia laiko, o vien žinių nepakanka. Norint pailsėti nuo technologijų triukšmo, nebūtina visko keisti iš karto.
„Svarbu suprasti galutinį tikslą, tačiau jo siekti reikia mažais žingsneliais. Pradžiai pakanka numatyti trumpus laikotarpius be ekranų ir jų laikytis. Ilgalaikis, tvarus įpročių formavimas yra kur kas vertingesnis už staigius, bet trumpalaikius šuolius“, – pataria psichoterapeutė.
