Pastaraisiais metais vis daugiau žmonių supranta, kad ilgaamžiškumas nėra tik genų loterija. Didelę įtaką tam, kaip jaučiamės ir kiek ilgai išsaugome sveikatą, turi mūsų kasdieniai įpročiai – ypač mityba. Nereikia stebuklingų tablečių ar sudėtingų dietų: mokslu pagrįsti pasirinkimai lėkštėje gali padėti sumažinti lėtinių ligų riziką, išlaikyti energiją ir lėčiau senti.
Būtent todėl ilgaamžiškumo specialistai visame pasaulyje daugiausia dėmesio skiria ne trumpalaikėms „stebuklingoms“ dietoms, o stabiliai, subalansuotai mitybai, kurioje gausu augalinio maisto, sveikųjų riebalų ir kokybiškų baltymų. Žemiau aptariami produktai – paprasti, kasdieniame gyvenime lengvai prieinami maisto šaltiniai, kuriuos ekspertai renkasi patys ir rekomenduoja kitiems.
Ilgaamžiškumo specialistai nesivaiko trumpalaikių mitybos madų. Jie renkasi tokius produktus, kurių nauda sveikatai pagrįsta moksliniais tyrimais ir ilgamečių stebėjimų rezultatais. Šiuos produktus vienija keli bendri bruožai – didelis skaidulų, antioksidantų, kokybiškų baltymų ir naudingųjų riebalų kiekis.
5 produktai, kuriuos nuolat valgo ilgaamžiškumo ekspertai
Gydytojai ir dietologai, daugelį metų nagrinėjantys sveiko senėjimo principus, dažniausiai laikosi panašios mitybos krypties. Jų lėkštėse dominuoja augalinis maistas, o svarbiausi produktai kartojasi: riebi žuvis, žalios lapinės daržovės, fermentuoti gaminiai, riešutai ir sėklos bei uogos. Šiuos produktus jie įtraukia į savo racioną kas savaitę ir pataria tai daryti visiems, norintiems gyventi ilgiau ir kokybiškiau.
Riebi žuvis. Lašiša, skumbrė, sardinės, ančiuviai ir silkė – tai pagrindiniai omega-3 riebalų rūgščių šaltiniai. Šios riebalų rūgštys mažina uždegiminius procesus organizme ir siejamos su mažesne širdies ir kraujagyslių ligų, kai kurių onkologinių susirgimų bei kitų lėtinių ligų rizika. Gydytojai pabrėžia, kad omega-3 riebalų rūgštys padeda išsaugoti ląstelių vientisumą, palaiko gerą širdies veiklą, teigiamai veikia smegenis ir pažintines funkcijas. Net ir kokybiška konservuota žuvis gali būti puikus pasirinkimas – tai patogu, prieinama ir naudinga sveikatai.
Lapinės žaliosios daržovės. Rukola, lapiniai kopūstai (kale), špinatai, brokoliai ir kita lapinė žaluma – tikra ilgaamžiškumo mitybos bazė. Šios daržovės gausios folio rūgšties, magnio, vitaminų ir įvairių fitocheminių medžiagų, kurios skatina ląstelių atsinaujinimą ir padeda apsaugoti organizmą nuo žalingo laisvųjų radikalų poveikio. Be to, žaliosiose daržovėse esantys nitratai organizme virsta azoto oksidu – medžiaga, padedančia mažinti kraujospūdį ir palaikyti sveikas kraujagysles. Reguliarus žalumynų vartojimas siejamas su geresne širdies ir smegenų sveikata bei mažesne demencijos rizika.
Fermentuoti produktai. Kimči, rauginti kopūstai, miso pasta, natūralus jogurtas ir kefyras padeda palaikyti sveiką žarnyno mikrobiomą. Žarnyno būklė šiandien laikoma vienu svarbiausių bendros sveikatos ir ilgaamžiškumo rodiklių. Subalansuota mikrobiota siejama su stipresne imunine sistema, geresniu maistinių medžiagų pasisavinimu, stabilesniu kūno svoriu ir lėtesniais senėjimo procesais. Pakanka net nedidelės fermentuotų produktų porcijos kelis kartus per savaitę, kad poveikis būtų juntamas ilgalaikėje perspektyvoje.
Riešutai ir sėklos. Graikiniai riešutai, pistacijos, migdolai, taip pat čija, linų ir moliūgų sėklos – puikus sveikųjų riebalų, augalinių baltymų, skaidulų, vitaminų ir mineralų šaltinis. Tyrimai rodo, kad kasdien suvalgoma nedidelė sauja riešutų ir sėklų susijusi su mažesne priešlaikinės mirties ir širdies ligų rizika. Šiuos produktus lengva įtraukti į kasdienę mitybą: jais galima pagardinti salotas, košes, jogurtą, trinti į kokteilius ar tiesiog užkąsti vietoje saldumynų.
Uogos. Mėlynės, avietės, braškės, gervuogės ir kitos uogos turi daug polifenolių – stiprių antioksidantų, kurie mažina oksidacinį stresą. Būtent oksidacinis stresas laikomas vienu iš svarbiausių vidinio senėjimo veiksnių. Reguliarus uogų vartojimas siejamas su geresne smegenų veikla, atminties išsaugojimu, širdies ir kraujagyslių sistemos apsauga bei mažesne diabeto ir kai kurių vėžio formų rizika. Uogos naudingos tiek šviežios, tiek šaldytos – svarbiausia, kad jos reguliariai atsirastų jūsų racione.
Kaip keisti mitybą ilgaamžiškumui be drastiškų permainų?
Ekspertai pataria nepulti į kraštutinumus ir neapversti savo raciono aukštyn kojomis per vieną dieną. Tokie pokyčiai dažnai būna trumpalaikiai ir varginantys. Kur kas veiksmingiau – palaipsniui formuoti įpročius, kuriuos realiai galėsite išlaikyti daugelį metų.
Keletą paprastų žingsnių galima pradėti taikyti iš karto. Pirmiausia – dažniau rinktis augalinius baltymų šaltinius (ankštines kultūras, riešutus, sėklas), o raudoną mėsą ir perdirbtus mėsos gaminius vartoti rečiau. Taip pat naudinga pradėti valgymą nuo daržovių ir baltymų, o angliavandenius (ypač greituosius) palikti pabaigai – tai padeda išlaikyti stabilesnį cukraus kiekį kraujyje ir išvengti staigių energijos svyravimų. Per savaitę verta įtraukti į racioną kuo įvairesnių augalinės kilmės produktų: skirtingų spalvų daržovių, vaisių, uogų, kruopų, ankštinių kultūrų, riešutų ir sėklų.
Svarbiausia išvada – mityba ilgaamžiškumui nėra susijusi su griežtais draudimais ir nuolatiniu ribojimu. Tai labiau sąmoningas naudingų produktų įtraukimas į kasdienį meniu. Pakanka kas savaitę įvesti 1–2 nedidelius pokyčius – pavyzdžiui, vietoje saldinto jogurto rinktis natūralų su uogomis arba prie pietų pridėti porciją žalumynų. Tokie, iš pirmo žvilgsnio nedideli, žingsniai, kartojami nuolat, ilgainiui padeda sustiprinti sveikatą, išlaikyti daugiau energijos ir pagerinti gyvenimo kokybę daugelį metų į priekį.
