Išgirdę žodį „refinansavimas“, daugelis pagalvoja apie tą patį: kelios skolos sujungiamos į vieną įmoką. Taip iš tiesų būna, bet tai tik viena iš galimybių, kurią duoda nauja paskola, paimta senajai grąžinti.
Dažnai refinansavimas veikia paprasčiausiai kaip būdas derėtis dėl geresnių sąlygų. Prie jo kreipiasi ir tie, kurie turi vos vieną kreditą, bet pastebėjo, kad rinka per pastaruosius metus pasikeitė.
Čia ir pasitaiko dažniausia klaida: sutartis pasirašoma kartą, o paskui apie ją nebegalvojama iki paskutinės įmokos.
Vieną paskolą refinansuoja lygiai taip pat dažnai
Palūkanos nestovi vietoje. Paskola, pasirašyta 2023 metų pabaigoje, kai šešių mėnesių EURIBOR siekė apie 4 proc., šiandien kainuoja daugiau nei tokio paties dydžio nauja sutartis.
Kita priežastis būna asmeninė. Per trejus metus pasikeičia darbas, pajamos, kredito istorija, tad kreditorius vertina jau kitokį žmogų nei anksčiau.
Svarbūs ir smulkūs mokesčiai. Senesnėse sutartyse jų pasitaiko daugiau (sutarties administravimas, grafiko perskaičiavimas, įmokos datos keitimas), o per septynerius metus jie susideda į trijų ar keturių įmokų sumą.
Didžiausias skirtumas matyti greitųjų kreditų klientams. Jų metinės normos neretai perkopia 30 proc., o bankinio tipo kreditoriai tokiems žmonėms dažnai pasiūlo kelis kartus pigiau (jei pajamos stabilios, o vėlavimų nėra).
Žiūrėti reikia ne į įmoką, o į visą kainą
Mažesnė mėnesinė įmoka dar nieko nereiškia. Ją sumažinti nesunku: užtenka pratęsti terminą, ir galutinė permokos suma išauga. Penkerių metų paskola, ištempta iki dešimties, kasdienybėje jaučiasi lengviau, bet kainuoja brangiau.
Rinkoje yra kreditorių, kurių paskolos skirtos būtent turimiems įsipareigojimams perimti, o ne naujoms išlaidoms. Tokiu atveju (pavyzdžiui, Fjordbank refinansavimas) paraiškoje iš karto nurodomos dengiamos sutartys, o pinigai pervedami tiesiai ankstesniam kreditoriui.
Palyginti pasiūlymus padeda bendra vartojimo kredito kainos metinė norma (BVKKMN), į kurią įskaičiuoti ir sutarties sudarymo bei administravimo mokesčiai. 15min finansų skiltyje primenama, kad tikrinti reikia būtent šį rodiklį: dvi vienodų palūkanų paskolos gali kainuoti skirtingai.
Naudinga paprašyti, kad kreditorius parodytų bendrą grąžintiną sumą abiem atvejais: pagal seną ir pagal naują sutartį. Jei ji nesumažėja, refinansuoti nėra prasmės, kad ir kaip viliotų mažesnė įmoka. Rimtas kreditorius tokį palyginimą pateikia pats, o vengimas atsakyti į šį klausimą yra pakankamai aiškus ženklas.
Pasikeičia ne tik kreditorius
Kartu galima persvarstyti ir sąlygas, apie kurias dažniausiai pamirštama. Didesnę skolinamą sumą, ilgesnį arba trumpesnį terminą, kintamų palūkanų keitimą fiksuotomis ir atvirkščiai.
Palūkanų rūšis Lietuvoje tapo karšta tema po 2022 ir 2023 metų, kai dėl EURIBOR šuolio daugelio šeimų įmoka paaugo 100 eurų ir daugiau. Fiksuotos palūkanos gali kainuoti šiek tiek brangiau, bet leidžia iš anksto žinoti tikslų įmokos dydį.
Būsto paskoloms taikoma atskira tvarka. Nuo 2025 m. vasario 1 d. galioja supaprastintas refinansavimas: Lietuvos bankas nurodo, kad anksčiau ši procedūra žmogui vidutiniškai galėjo kainuoti iki 1 tūkst. eurų, o dabar turto vertinimo ir notaro išlaidas apmoka naujasis kredito davėjas.
Pasinaudoti ja galima ne dažniau kaip kartą per dvejus metus. Sąlygos aiškios: nesikeičia likutis, neilgėja terminas, įkeičiamas tas pats turtas, o įmokos iki tol mokėtos laiku. Tad ši lengvata skirta sąlygoms pagerinti, o ne naujai sumai pasiimti.
Kada refinansuoti neapsimoka
Ne kiekvienu atveju skolą verta perkelti. Jei iki paskolos pabaigos liko pusantrų metų, sutaupytos palūkanos dažniausiai nepadengia naujos sutarties mokesčių. Pagal anuiteto grafiką didžioji palūkanų dalis sumokama pradžioje, tad vėlyvas perkėlimas duoda nedaug.
Antra rizika yra pagunda pasiskolinti daugiau. Papildoma suma paraiškoje atrodo nekaltai, bet bendras įsipareigojimų krūvis po refinansavimo neretai būna didesnis nei prieš jį. Papildomi 3 tūkst. eurų, išdėstyti septyneriems metams, mėnesio biudžete beveik nejaučiami, o galutinė permoka pasikeičia gerokai.
Verta turėti galvoje ir atsakingo skolinimosi orientyrą: visų šeimos įsipareigojimų įmokos neturėtų viršyti maždaug 40 proc. pajamų. Peržengus šią ribą, refinansavimas problemą tik atideda.
Prasčiausias metas kreiptis yra tada, kai įmokos jau vėluojamos. Turint pradelsimų, sąlygos beveik visada būna blogesnės, todėl pirmiausia verta tartis su esamu kreditoriumi dėl patogesnio grafiko. Prie refinansavimo galima grįžti vėliau, kai kelis mėnesius įmokos vėl mokamos laiku.
Ką daryti toliau
Kryptis rinkoje aiški. Persitariančių su savo kreditoriais daugėja, žmonės drąsiau keičia banką, todėl išlaikyti klientą vien iš inercijos darosi vis sunkiau. Lietuvos banko duomenimis, 2024 metais persitarta dėl maždaug 8 proc. viso būsto paskolų portfelio.
Paskolos sutartį pravartu peržiūrėti bent kartą per metus, kaip peržiūrimas draudimo polisas ar elektros tiekėjo planas. Pravartu turėti po ranka vieną skaičių: kiek iš viso dar liko sumokėti pagal dabartinę sutartį. Su juo bet koks pasiūlymas įvertinamas per kelias minutes, o kelios valandos skaičiavimų kartais grąžina tūkstantį eurų.
